Lotoso sėklos yra klasikinis pavyzdys, gąsdinantis tripofobus. Taip pat muilo burbulai, skylutės kempinėje ar medaus koris – visa tai sukelia nemalonius pojūčius asmenims, turintiems šią fobiją.
Pasak „Psychological Science“ žurnale paskelbto straipsnio, ši keista baimė nėra oficialiai pripažįstama, tačiau teigiama, kad net iki 16 proc. žmonių kenčia nuo jos.
„Stimuliatoriai dažniausiai yra bet kokio tipo skylių sankaupos, kurios nėra pavojingos, bet sukelia nemalonią vidinę reakciją“, – teigė tyrimo autoriai.
„Aš net negaliu žiūrėti į mažas, nevienodas ir asimetriškai išsidėsčiusias skylutes, jos mane pykina, norisi verkti, o visą kūną purto šiurpas“, – dalijosi patirtimi vienas tyrimo dalyvis.
Tyrime nustatyta, kad ši baimė gali būti ne žmogaus keistenybė, bet evoliucinė adaptacija. Vienas iš mokslininkų susidūrė su tripofobiją turinčiu asmeniu, kuris teigė, jog negali pažvelgti į mėlynžiedį aštuonkojį – vieną iš nuodingiausių pasaulio gyvūnų.
Manoma, kad baimė tokiems dariniams ir vaizdams išsivystė evoliuciškai, mat gamtoje jie dažniausiai kelia pavojų.
Kaip rašoma naujienų portale „The Atlantic“, tyrėjai išanalizavo nuotraukas iš internetinio puslapio trypophobia.com, kuriose matyti skylutės ir nuodingi gyvūnai.
Jie pastebėjo, kad nuotraukos pasižymi dideliu kontrastu tarp stambių dalių ir mažai kontrastingomis, smulkiomis detalėmis. Todėl tam tikrais atvejais į jas paprastai būna nemalonu žiūrėti.
Kai kurie žmonės nenutuokia, kodėl jaučiasi taip nejaukiai, kai pamato tokias nuotraukas. Kitus vien išgirdus žodį „skylės“ arba pagalvojus apie tai krečia šiurpas.
Terminas buvo suformuluotas maždaug 2009 m., kai interneto vartotojai, norintys apibūdinti savo baimę ir pasibjaurėjimą skylėms, ieškojo tinkamo žodžio.
Anot mokslininkų, tripofobai šlykštisi ne tik skylių sankaupomis, jiems nemaloni reakcija kyla pamačius ir guzelių sambūrius.
„Žmonės buvo atrinkti pagal Darvino principus, pagal jų gebėjimą pastebėti nuodingus organizmus“, – pridūrė vienas iš tyrimo autorių.
