Kaunietis Algirdas Žukas neslepia – Lietuvoje cukriniu diabetu sergantiesiems kiekviena diena – tarsi iššūkis.
A. Žukas parodo kaip atrodo ta pati adata prieš naudojimą, panaudota vieną kartą ir po 6 naudojimų. Kiekvienas dūris vis skausmingesnis, o žaizdos gilesnės. Vadinamąjį insulino peną kasdien panaudoti galima 4-5 kartus, o jo užtenka kartais netgi iki dviejų savaičių. Adatų valstybė nekompensuoja, žmonės jų neperka, nes per mėnesį gali tekti sumokėti apie 30 eurų. Žmonės piktinasi ir tuo, kad nuo liepos už kai kuriuos insulino preparatus tenka mokėti priemokas.
„Vienas, pats naujausias insulinas „Tresiba“ – anksčiau jam buvo 13 eurų priemoka, o dabar yra 6 eurai. Bet vėlgi, kaip minėjau, tikriausiai pacientai, neišgalintys sumokėti tų priemokų, galėtų kreiptis į savo gydytojus, kad jiems pakeistų į tuos insulinus, kurie yra be priemokų“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropas.
Kad Lietuva nedraugiška sergantiesiems diabetu, įrodo ir tai, jog ne tik už naujausius medikamentus tenka primokėti. Gliukozės koncentracijos kraujyje stebėsena – pati svarbiausia kontroliuojant cukrinį diabetą. Dabar kompensuojama iki 75 diagnostinių juostelių per mėnesį, nors pasak sergančiųjų, jų reikia gerokai daugiau.
Žmonės taupydami rizikuoja ir insuliną leidžiasi tik numanydami, kokios dozės reikia. Vakarų Europoje itin populiarūs naujos kartos insulino matuokliai, tačiau jų Lietuvoje nėra. Pasak vaistininkų, žmonės netgi vyksta į užsienį jų įsigyti.
„Mes nuolat kalbame su oficialiais atstovais, nes matome tą poreikį. Nuolat kalbame, kokios yra galimybės. Galbūt jau gamintojai pasiryžę tiekti plačiau, bet kol kas oficialus atsakymas yra, kad plėtra į Baltijos šalių rinkas nėra numatyta“, – kalbėjo „Eurovaistinės“ atstovė Asta Valatkevičienė.
Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad netrukus pristatys naują insulino grupavimą, kuris turėtų lemti mažėsiančias preparatų priemokas. Bet nežinia, ar naujame vaistų kainyne atsiras lengvatų adatoms.
