Matydami šią situaciją, pacientų atstovai inicijavo konferenciją apie racionalų vaistų vartojimą, į kurią pakvietė medicinos specialistus, valdžios atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis.
Diskusiją organizavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Renginyje buvo gilinamasi į pokyčius ir rezultatus vaistų rinkos reguliavime, racionalų vaistų vartojimą bei gydymo biologiniais vaistais klinikinius aspektus. Diskusijoje savo nuomonę išsakė pacientų ir valdžios atstovai, gydytojai, medicinos srities akademikai.
Kaip teigia POLA prezidentas Šarūnas Narbutas, pacientams vis dar trūksta informacijos apie racionalų vaistų vartojimą, vaistų kompensavimą ir priemokas. Tai ir paskatino į vieną vietą sukviesti įvairių sričių specialistus vaistų temą aptarti įvairiais aspektais.
„Pastaruoju metu sveikatos sistemoje įvyko daug pokyčių, tad pacientams ir medikams natūraliai kyla klausimai, kaip pasirinkti geriausią gydymą ar kokie vaistai tinkamiausi.
Ši konferencija skirta išsiaiškinti, kaip atrodo visas vaistų segmentas, kokie pokyčiai per pastaruosius dvejus metus įvyko vaistų kompensavimo srityje, kokį poveikį tai turėjo pacientams, gydytojams, politikos formuotojams.
Tikimės, kad šis renginys bus puikus startas tolesniam, atviresniam dialogui tarp visų socialinių partnerių“, – sako vienas konferencijos organizatorių Š.Narbutas.
Renginyje daug dėmesio buvo skirta gydymo biologiniais vaistais klinikiniams aspektams, biologinių, biopanašių ir cheminių vaistų preparatų panašumams bei skirtumams.
„Nuolat bendraudami su pacientais matome, kad gydytojo paskirtam vaistui neatnešus laukto poveikio, pacientai neretai gydymą savo iniciatyva pastiprina maisto papildais – juk vis tiek nepakenks. O tai, galima sakyti, yra neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdys, nes jis neturi pridėtinės vertės gydymui, be to, paciento išlaidas kartais gali išauginti net ir 50 proc.“, – sako POLA prezidentas.
Inovatyviąją farmacijos industriją atstovaujančios Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė teigia, kad iniciatyva diskusijai sukviesti visus socialinius partnerius yra labai sveikintina. Pasak jos, būtina pacientams suteikti kuo daugiau informacijos apie skirtingus vaistus, gydymo metodus, kad jis galėtų suprasti jam siūlomas gydymo alternatyvas ir priimti racionalų sprendimą.
„Racionalus yra toks gydymas, kuris yra pritaikytas konkrečiam pacientui, jo ligai ir turi poveikį, todėl vaistų pasirinkimas yra itin svarbus. Inovatyvios farmacijos kompanijos skiria vis daugiau dėmesio ir pastangų biologinių vaistų kūrimui, nes gydymas šiais preparatais rodo gerus rezultatus. Tai yra alternatyva tradiciniams gydymo metodams, tad būtina apie tai kalbėti garsiai ir edukuoti pacientus apie šiuolaikiškus gydymo metodus“, – teigia A.Gaižauskienė.
Pasak IFPA vadovės, biologiniai vaistai padarė perversmą medicinoje, o jų sėkmė paskatino interesą kurti panašius biologinius vaistus kaip pigesnę gydymo alternatyvą. Daugelis ligų, kurios neturėjo sprendimo, gydymo būdų, dabar yra sėkmingai pagydomos ir visuomenė turi būti apie tai informuota. Taip pat svarbu, kad pacientai žinotų ir skirtumus tarp biologinių originalių ir panašių biologinių vaistų.
„Panašių biologinių vaistų vartojimas, ypač gydymo pakeitimas biologiniais vaistais besigydantiems pacientams, yra lydimas tam tikrų aspektų, kuriuos turi gerai suprasti ne tik gydytojai, slaugytojos, vaistininkai, bet ir patys pacientai“, – sako A.Gaižauskienė.
2017 m. birželį Kanadoje atliktos pacientų apklausos1 duomenimis 60 proc. pacientų nurodė, kad gydantis panašiais biologiniais vaistais yra labai svarbus farmakologinis budrumas. Net 90 proc. pacientų nepritarė automatiniam vaistų pakeitimui, kai vaistas pakeičiamas vaistinėje, ir tik 20 proc. sutiko, kad panašių biologinių vaistų žemesnė kaina yra svarbus dalykas.
Tarptautiniai pacientų aljansai, anot Š. Narbuto, išsako tvirtą poziciją, kad biologinio vaisto keitimas turi būti priimamas tiktai gydančio gydytojo sprendimu, pagrįstu medicininiais argumentais, ir gavus paciento sutikimą.
„Paciento balsas turėtų būti pagrindinis visų diskusijų metu apie gydymo pradžią ar pakeitimą, ir bendras sprendimų priėmimas turėtų būti neatskiriama spendimo proceso dalis“, – sako POLA vadovas Š.Narbutas.
