Valgiaraštis atitinka sveikos mitybos rekomendacijas
Pasak gydytojos dietologės Žanos Antonovos, visi pakeitimai naujajame ugdymo įstaigų valgiaraštyje atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, todėl jį vertina teigiamai.
„Ar viskas yra subalansuota vertinti reikėtų pagal tam tikrą valgiaraštį, kurį sudaro įmonės, teikiančios maitinimo paslaugas ugdymo įstaigoms. Tada jį galutinai patvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri vertina, ar valgiaraštis atitinka reikalavimus.
Kalbant apie pieno prievolę, tai nereiškia, kad bus būtina pieno stiklinė. Vaiko mitybos racione turi būti pienas arba pieno produktai, ypatingai rauginti, pavyzdžiui, varškė, kefyras, natūralus jogurtas, rūgpienis ir pan. Tokių produktų vaikas turėtų per dieną gauti iki 3 porcijų. Šiandien yra labai didelis raugintų pieno produktų pasirinkimas, todėl problemų kilti neturėtų“, – teigė Ž.Antonova.
Gydytoja dietologė pridūrė, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis vaikų valgymo įpročius, yra artimoje aplinkoje matomi pavyzdžiai. Tad pirmieji mokytojai yra tėvai, o visos kitos įstaigos tik prisideda prie tolesnio vaiko ugdymo.
Virėjoms reikės daugiau išradingumo
Anot aktyvaus visuomenininko ir švietimo eksperto Audriaus Murausko, norint, kad vaikai valgytų valgyklose, virėjoms prireiks daug išradingumo.
„Valgiaraštis pagrinde buvo orientuotas į sveikesnę mitybą, todėl jame yra tam tikrų suvaržymų, pavyzdžiui, cepelinai nėra uždrausti, tačiau bulvių patiekalai turi būti patiekiami ne dažniau kaip kartą per dvi savaites.
Taip pat apribotas ir mėsos kiekis, bet padidintas daržovių. Jų turi būti ne mažiau negu trečdalis pagrindiniame patiekale neįskaitant bulvių. Tai leidžia spręsti, kad valgiaraštis yra pakankamai gerai subalansuotas ir pritaikytas sveikai mitybai“, – pabrėžė A.Murauskas.
Švietimo ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad naujus valgiaraščius visuomenė priima labai atsargiai ir vaikams taip greitai pakeisti mitybą nerekomenduojama, tai daryti reikėtų po truputį. Taip pat su naujovėmis supažindinti reikia ir tėvus, nes jeigu tėvai skeptiškai atsilieps apie naujienas namie, tą požiūrį perims vaikai ir perduos kitiems vaikams, todėl gali kilti sunkumų.
„Nemaža dalis kai kurių mokyklų virtuvių yra nepasiruošusios gaminti sveikatai palankų maistą. Jos negali tausojančiai gaminti maistą, t. y. kepti ne ant aliejaus, o garuose.
Be to, tam, kad vaikai neišsilakstytų į maisto prekių parduotuves ar greito maisto restoranus, virėjoms reikės didesnio išradingumo. Viena virėja sugeba iš kirvio išvirti skanią sriubą, o kita ir su gardžiausiais produktais nemoka to padaryti“, – sakė A.Murauskas.
Dabartinė tvarka – pati blogiausia
Vaikų maitinimą organizuojančios įmonės UAB „Tomilija“ direktorė Tomilija Kazakevič neslėpė džiaugsmo, jog vaikų maitinimo klausimas yra iškeliamas į viešumą, nes, jos teigimu, valdžios atstovai priima nelogiškus sprendimus bei remiasi trečių asmenų interesais.
„Į naująjį valgiaraštį įtraukti patiekalai yra gaminami iš brangių produktų, o maitinimo kainą kelti draudžia tam tikros vaikų maitinimą kuruojančios įstaigos (savyvaldybė, švietimo departamentas ar ministerija).
Įtraukta daugiau daržovių patiekalų ir salotų, kurių kiekis gramais yra labai didelis. Ne kiekvienas suaugęs galėtų tiek suvalgyti. Taip pat ribojami riebalai bei angliavandeniai, kurie yra būtini augančiam organizmui, bet visur pabrėžiama, kad tai nesveika.
Turiu labai didelę patirtį, susijusią su vaikų maitinimu, mačiau daug pokyčių, bet dabartinė tvarka – pati blogiausia, manau, kad daugelis vaikų liks alkani“, – aiškino direktorė.
T.Kazakevič pabrėžė, kad maitinimo įprotis – tai šeimos maitinimo kultūra: apie sveiką mitybą turėtų mokyti tėvai, o ne mokyklos.
„Be to, kaip galima demokratinėje šalyje drausti arba nurodinėti, ką valgyti už savo pinigus?! Juk mokyklose maitinasi ne tik socialiai remtini vaikai. Čia jau panašu į diktatą“, – piktinosi moteris.
Nuogąstavimai kyla dėl neadekvataus finansavimo
UAB „Pontem“ maitinimo paslaugų departamento vadovė Romana Leleivienė pritaria, kad nauji reikalavimai maitinimui atneš teigiamų pokyčių vaikų mityboje, tačiau nerimą kelia finansinės problemos.
„Sveikesnis ir įvairesnis maistas stiprina vaikų sveikatą. Į valgiaraščius įtraukta daugiau natūralios mėsos gaminių, ribojamas bulvinių patiekalų kiekis, nebus riebių padažų. Atsižvelgiant į aprašo pakeitimus, bus duodama mažiau sriubos, bet daugiau įvairesnių daržovių. Virš 50 proc. patiekalų bus ruošiami tausojančiu būdu – garuose, verdami arba troškinami.
Deja, nuolat kylančios maisto produktų kainos įtakoja gamybos kaštus. Nauji, aukštesni reikalavimai produktams dar labiau iškels maisto gamybos kaštus, todėl įstatymų rengėjai privalo pasirūpinti, kad būtų peržiūrėtas ir skirtas adekvatus finansavimas“, – atsakė R.Leleivienė.
Vadovės tvirtinimu, juos neramina ir kita šių pokyčių pusė, mat ne paslaptis, kad mitybos įpročius vaikas atsineša iš šeimos.
„Įvertindami šiandieninę situaciją, manome, kad dar griežtesni reikalavimai per pusę sumažins mokyklų valgyklose valgančiųjų vaikų skaičių. Dar daugiau vaikų išeis į prekybos centrus ar kioskus nusipirkti saldžių gėrimų, traškučių ar kito nesveiko maisto.
Esame už nuoseklų sveikatai palankios mitybos kultūros ugdymą, todėl manome, kad gerus rezultatus šioje srityje pasieksime tik tada, kai ir šeimoje, ir mokyklos valgykloje vaikai valgys kokybišką, sveikatai palankų maistą, o įstatymų, reglamentuojančių vaikų mitybą, kūrime aktyviai dalyvaus visuomenė, tėvų ir vaikų bei moksleivių organizacijų atstovai“, – tikino ji.
Su kai kuriais reikalavimais buvo „perspausta“
Cukrinio diabeto mastai tragiška kreive Lietuvoje auga jau ne pirmą dešimtmetį. Jei mažiname cukraus vartojimą, išvengiame ne tik antro tipo diabeto, bet ir kraujagyslių susirgimų. Jei palaikome tinkamą fizinį aktyvumą, atitoliname ne tik kraujagyslių susirgimus, bet ir daugelį kitų ligų. Jei palaikome tinkamą kūno svorį, sveikai maitinamės – išvengiame diabeto, vėžinių susirgimų ir kitų ligų.
„Be abejo, reikia objektyvumo dėlei pasakyti, kad „sviesto keitimo margarinu“ rekomendacijoje nebuvo siūloma jį keisti perkaitintais augaliniais riebalais, bet tokiomis šiandieninėmis technologijomis gaminamo margarino rūšimis, kuriose jo nėra.
Tačiau vaikų amžiuje tikrai nėra pagrindinė problema natūralaus sviesto vartojimas, tad su požiūriu į sviestą tikrai Sveikatos apsaugos ministerijos valdininko Almanto Kranausko buvo „perspausta“. Jei sumažiname mėsos vartojimą, tada tų gyvulinių riebalų ženkliai gauname mažiau.
Didžiausia problema yra bendras perteklinis cukraus suvartojimas. Šiandien pasiūla tų saldybių toje „varganoje“ Lietuvoje tiek daug, kad sąmoningumas ir ribos būtinos. Ir nežalokime ta baisia pasiūla savo vaikų. Tyrimų duomenimis Lietuvoje vaikai suvartoja net keturis kartus daugiau cukraus nei leistina norma.
Stabdyti ligų epidemiją turime visi kuo kūrybingesnėmis ir sėkmingesnėmis priemonėmis, nes pasekmės yra skaudžios, jos pareikalauja daug kančių, o galų gale ir daug finansinių išteklių“, – užtikrino Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas.
