Kas išties pasikeis vaikų valgiaraščiuose nuo rugsėjo?

Maitinimas darželiuose turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kas 3,5 val., mokyklose pietūs tiekiami ne ankščiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip 4 val. nuo pamokų pradžios. Šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, negali būti pusgaminių.

Ugdymo įstaigos, kurios turi įrengtas virtuves, šaldytas bandeles turės pakeisti į šviežiai keptas arba pirktines (cukrų ne daugiau 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g). Darželiams rengiami valgiaraščiai turi atitikti griežtai reglamentuotą energinę ir maistinę vertę, suderinti su atsakinga institucija, kuri atlieka vaikų maitinimo kontrolę.

Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai (cukraus ne daugiau kaip 5 g/100 g) ir sultys, pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams. Arbatžolių ir žolelių arbata turi būti ruošiama 1g/1l koncentracijos.

Turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti nešalto (kambario temperatūros) vandens. Pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai nemaitinami.

Rekomenduojama vaikams duoti atsigerti ir karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui turi būti naudojami asmeniniai arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.

Anot R.Bogušienės, saldinti gėrimai puikiai spręsdavo kalorijų atitikimus, bet vaikų sveikatos atžvilgiu tai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Saldūs gėrimai išderina vaikų skonio pojūtį, todėl natūralus maistas tampa nebeskanus. Saldūs kompotai, geriami per pietus, atima galimybę daugiau suvalgyti pilnaverčio maisto.

Sename valgiaraštyje kasdien buvo duodamas batonas ir duona, taip pigiausiu būdu „užpildant“ angliavandenių reikalavimus. Kadangi gyvename ne badmečio laikotarpiu, maistą dar papildomai užkišti batonais nebėra prasmės. Kaip rašoma pranešime spaudai, rengiamuose meniu, duona ir batonas tiekiami rečiau ir tik viso grūdo t.y. cukrų iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g (išskyrus ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 g), skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g.

Tikimasi, kad dabar vaikai valgys daugiau pilnaverčių grūdinių kultūrų, o ne batonų. Reikalaujama, kad esant 3 valgymams, net 5 kartus per savaitę tiekti kruopų, išskyrus baltus ryžius. Pastarieji darželiuose leistini 2 kartus per savaitę, mokyklose – kartą per savaitę.

Mokyklose ir darželiuose makaronai rekomenduojami kietagrūdžiai arba viso grūdo ir ne dažniau nei 2 kartus per savaitę. Pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis.

„Mūsų kuriamuose meniu, pusryčiams dažniausias patiekalas – košė, naudojama patiekaluose įvairios grūdinės kultūros, viso grūdo miltai. Viso grūdo produktai suteikia ilgesnį sotumą, vaikai gauna daugiau vitaminų, skaidulinių medžiagų, vadinasi, virškinimo sistema funkcionuoja geriau“, – sako maisto technologė R.Bogušienė.

Senajame meniu vaikai dažnai gaudavo virtos mėsos gaminius. Tai produktai, kurie vis dar priskiriami „tausojančių“ kategorijai, tačiau bent jau apribotas jų kiekis. Nuo šiol dešrelės arba virta dešra galės būti tiekiama vaikams tik kartą per savaitę ir tik tokia, kurioje druskos iki 1,7 g/100 g, be skonio ir kvapo stipriklių, tik aukščiausios rūšies. Primename, kad rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai mokyklose ir darželiuose uždrausti.

„Sveikatai palankus“ rengiamuose valgiaraščiuose mokykloms ir darželiams mėsos gaminių nėra, išskyrus leistinas jų kiekis pagal pageidavimus numatomas globos namuose ar bendrabučiuose, kur vaikai valgo visą dieną. Mokyklinukų ir darželinukų atveju, perdirbti mėsos gaminiai vis dar dažnai valgomi namuose, todėl mūsų valgiaraščiuose šie pusfabrikačiai keičiami šviežiai, tausojančiu būdu, ruošta mėsa, žuvimi.

„Senuose valgiaraščiuose akį rėžia bulvių produktai: sriuboje, kaip garnyras, vakarienei. Bulvėmis vaikai buvo maitinami kasdien ir po kelis kartus. Su bulvėmis viskas gerai, tai mūsų krašto produktas ir net geriau nei šlifuoti ryžiai. Tačiau jų perteklius sutrikdo virškinimą, apriboja vaikų galimybes gauti įvairesnio maisto, o su juo ir vertingų maistinių medžiagų“, – pabrėžia R.Bogušienė.

Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Nors mūsų kuriamuose meniu tradicinis bulvių plokštainis keičiamas į daržovių plokštainį ir tai tik retame meniu.

Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės ar bulvių košė darželiuose kaip garnyras galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu.

Nuo rudens, vaikų valgiaraštyje atsiras įvairesnių daržovių ir vaisių: ne mažiau 3 rūšys per dieną darželiuose, ne mažiau 2 rūšys per dieną mokyklose ir bent kartą per dieną vaikai turi gauti vaisių. Jų kiekis tikimasi padaugės, nes nustatytas reikalavimas: vieną trečdalį pietų patiekalo turi sudaryti daržovės! Mūsų rengiamuose valgiaraščiuose siekiama, kad vaikai kiekvieno valgymo metu gautų bent žiupsnelį daržovių, vaisių ir arba uogų.

Pasak mitybos specialistės R. Bogušienės: „Jei sename valgiaraštyje matome tik morkas, burokėlius ir kopūstus, retkarčiais agurkus, tai „Sveikatai palankus“ meniu vaikai valgys moliūgus, kalafiorus, brokolius, cukinijas, porus, įvairius sezoninius vaisius ir uogas.

Tokia įvairovė suteiks daugybę sveikatai svarbių maisto medžiagų – antioksidantų, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų ir kt. Vaisiai ir uogos su kauliukais, pvz., vynuogės, darželinukams negali būti tiekiami, kad nepaspringtų“.

Ant aliejaus keptus, džiuvėsėliuose voliotus karbonadus, mielinius blynus pakeis orkaitėje-konvekcinėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštinėmis kultūromis, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.

Vietoje sunkiai virškinamų, rafinuotais, dezodoruotais riebalais prismilkusių patiekalų, vaikai gaus daugiau subalansuoto maisto, gardinto kokybiškais, šalto spaudimo aliejais, mažiau sočiųjų riebalų iš pieno produktų ir mėsos, daugiau nesočiųjų. Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas.

Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose – bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 k. per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 k. per savaite), 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du gali būti pagaminti kitaip.

Visuose produktuose kontroliuojamas cukraus ir druskos kiekis, išskyrus sultyse, nes jis kinta nuo natūraliai juose esančių vaisių. Desertuose, sausainiuose, bandelėse cukraus turės būti ne daugiau nei 16 g/100 g druskos, visuose patiekaluose ir produktuose iki 1 g, išskyrus ruginę duoną iki 1,2 g/100 g.

Sūriuose ir virtuose mėsos gaminiuose negalės viršyti 1,7 g/100 g. Jogurtuose ir varškytėse cukrų leistina tik iki 10 g/100 g, o kituose pieno produktuose tik iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Grūdiniuose produktuose skaidulinių medžiagų, kurios būtinos darniai žarnyno veiklai, turės būti daugiau nei 6 g/100 g, išskyrus batonus ir kvietinę duoną – joje leistina ne mažiau nei 5 g /100 g.

Visuose įstaigose gaminamuose patiekaluose pridėtinio cukraus galės būti ne daugiau nei 5 g/100 g, nes vaikai gaus natūralių vaisių, uogų ir kt. cukrų, kurių kiekis nėra ribojamas gaminamuose patiekaluose. Džiovinti vaisiai negali būti cukruoti ir su konservantais. Gėrimuose cukrus negalės būti pakeistas saldikliais, net steviolio glikozidu.

Maistas nuo šiol turi būti kokybiškas ir estetiškas – tokio reikalavimo anksčiau nebuvo. Tas pats patiekalas negali kartotis dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius.

Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitus pieno produktus.

Pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti – rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15 laipsnių Celsijaus. Valgymo metu ant stalų negali būti nei druskos, cukraus, nei pipirų ar garstyčių. Medus ir grybai tinkami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams. Maistas ruošiamas taip, kad vaikai galėtų gerai sukramtyti, vadinasi ir suvirškinti bus lengviau.

Užkandžių, kurie yra draudžiami darželiuose nešimasis neleistinas, o norint prekiauti užkandžiais mokyklose, reikės gauti tėvelių atstovų raštiškus sutikimus.

Naujuose reikalavimuose užsimenama ir apie vaikų valgymo kultūrą. Anksčiau vaikai buvo nuolat skubinami valgyti, nes pertraukos trumpos. Blogai sukramtomas maistas yra sunkiai virškinamas, prasčiau pasisavinamas. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti, rekomenduojama pailginti pertraukas arba maitinimą klasėms organizuoti skirtingu metu. Galime pasidžiaugti, kad į mokyklų virtuves ateina įvairovė – rekomenduojama vaikams pietums gaminti kelis karštus patiekalus, ir garnyrus, kad jie galėtų pasirinkti, sudaryti sąlygas patiems įsidėti maisto.

„Ar realūs pasikeitimai tikrai įvyks, ar tai liks tik popieriniai reikalavimai?! Rezultatus pamatysime po keleto mėnesių. Jei įstaigos naujus pasikeitimus įgyvendinti pradės nuo rugsėjo 1 d. – nebus taip paprasta. Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamilti natūralesnį maistą, priprast prie jo skonio, pamėgti daržoves.

Linkėjimai rugsėjo 1 d. proga visos Lietuvos ugdymo įstaigoms nuo „Sveikatai palankus“ komandos, kad tie pokyčiai būtų teigiami kiekvienoje Lietuvos bendruomenėje, juk tai darome vaikų sveikatos labui. Mes esame tam, kad Jums padėti“, – sako R.Bogušienė.