Laboratorija pradėjo veikti 1996 m., nuo pat Medicinos diagnostikos ir gydymo centro įsteigimo.
„Pradėjome nuo bazinių tyrimų, kaip pagalbinis padalinys Centro gydytojams, padedantis diagnozuoti dažniausiai pasitaikančias ligas. Per 22 metus evoliucionavome į Laboratorinės diagnostikos centrą su penkiomis laboratorijomis, aprūpintomis moderniausia įranga ir technologijomis. Šiuo metu pacientams siūlome per 400 skirtingų tyrimų: nuo įprastų kraujo iki sudėtingų genetinių.
Per metus laboratorijoje atliekama apie 200 tūkst. įvairių tyrimų. Didžioji dalis – tai tyrimai, atliekami Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojų užsakymu, dalį tyrimų inicijuoja patys pacientai.
Taip pat teikiame laboratorijos paslaugas kitoms Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios pačios neturi laboratorijų arba jų laboratorijose nėra galimybės atlikti kai kurių tyrimų“, – sakė gydytoja I.Šapranauskienė.
Laboratorinės diagnostikos centras yra akredituotas pagal tarptautinį standartą ISO 15189, patvirtinantį, kad laboratorijose atliekami tyrimai atitinka aukščiausius šiuo metu laboratoriniams tyrimams taikomus kokybės standartus.
„Tai reiškia, kad mūsų tyrimus pripažįsta visame pasaulyje. Jeigu pacientas nusprendžia tęsti gydymą kitoje šalyje, iš jo nebus reikalaujama pakartotinai darytis tyrimus. Tai taupo pacientų laiką ir pinigus“, – sakė I.Šapranauskienė.
Pagalba gydytojams
Tikslūs ir išsamūs laboratoriniai tyrimai yra neįkainojama pagalba gydytojams diagnozuojant ligą, stebint jos eigą ir vertinant gydymo efektyvumą.
„Mūsų Centro išskirtinumas – itin plataus tyrimų spektro laboratorija ir glaudus dvipusis – gydytojų ir laboratorijos specialistų – ryšys. Kai laboratorija yra gydymo įstaigoje, tyrimų rezultatai pateikiami greičiau. Daugumą rutininių tyrimų atliekame per porą valandų, o, pavyzdžiui, tyrimą dėl gripo viruso – vos per 20 min.
Gydytojas, gavęs patvirtinimą, kad pacientas serga gripu, nebeskirs „profilaktiškai“ antibiotikų, kurie neveikia gripo viruso, priešingai, tik dar labiau susilpnina gripu sergančio žmogaus imunitetą“, – sakė gydytoja I.Šapranauskienė.
Kitas svarbus aspektas – žmogiškųjų klaidų eliminavimas. MDGC laboratorijose faktiškai nebėra rankų darbo – visi tyrimai automatizuoti, o kadangi mėginių nereikia pervežti, perpilti ar rūšiuoti, sumažėja netinkamų laikymo sąlygų ar paprasčiausio mėginių supainiojimo rizika.
„Dar vienas privalumas – komunikacija. Laboratorijos specialistai dirba išvien su klinikos gydytojais, slaugytojomis, konsultuoja juos dėl tyrimų išvadų ir pacientui reikalingų tolesnių tyrimų paskyrimo, mėginio paėmimo sąlygų“, – pasakojo Laboratorinės diagnostikos centro vadovė I.Šapranauskienė.
Molekulinė diagnostika
2004 m. MDGC buvo įkurta Molekulinės diagnostikos laboratorija, kurioje atliekami retesni tyrimai, pavyzdžiui, lytiškai plintančių ligų ar parodontozės sukėlėjų, genetiniai.
„Mūsų planuose – plėsti molekulinės diagnostikos laboratorijos tyrimų spektrą, įtraukiant daugiau genetinių ir gastroenterologinių ligų tyrimų, – sakė gydytoja I.Šapranauskienė. – Molekulinė diagnostika leidžia ne tik tiksliai nustatyti ligos sukėlėją, bet ir parinkti tinkamiausius vaistus. Pavyzdžiui, kai odontologai atsiunčia parodontoze sergančio paciento mėginį, mūsų laboratorija ne tik nustato ligos sukėlėją, bet ir pateikia odontologui rekomendaciją, kurie vaistai efektyviausiai paveiks šį ligos sukėlėją.“
Prevenciniai tyrimai
Prevencinės tyrimų programos leidžia anksčiau nustatyti ligos užuomazgas arba įvertinti tikimybę, kad žmogus susirgs tam tikra liga. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre galima užsakyti genetinius tyrimus dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų, lemiančių labai didelę krūties vėžio riziką.
Tiesa, MDGC laboratorijoje tik paimami mėginiai, kurie ištyrimui siunčiami į laboratoriją Šveicarijoje.
„Mūsų laboratorijoje taip pat atliekami genetiniai tyrimai. Pavyzdžiui, genetinės rizikos celiakijai nustatymas. Liga yra labai klastinga ir sunkiai diagnozuojama, dažnai jos simptomai susipina su kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl celiakijos gali kilti apatija, depresija, paaugliams netgi sulėtėti protinis vystymasis“, – sakė I.Šapranauskienė.
Tačiau diagnozuota ši liga gydoma labai lengvai – tiesiog iš raciono pašalinamas gliutenas. Žinant, kad pacientas turi genetinę riziką sirgti celiakija, galima užbėgti už akių ligai ir ilgoms, sunkioms jos paieškoms.
Kasmetė profilaktika
Savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų reguliariai atlikti bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės tyrimą, lipidogramą, išsitirti skydliaukės, inkstų ir kepenų veiklą, vyrai – pasitikrinti dėl prostatos, moterys – dėl gimdos kaklelio pakitimų.
„Kiekvienas iš mūsų esame unikalus, todėl svarbu sekti savo organizmo rodiklių pokyčius. Geriausia, kai tyrimai metai iš metų atliekami vienoje laboratorijoje pagal tą pačią metodiką. Gydytojas, įvertinęs organizmo būklės rodiklių dinamikos istoriją, gali laiku sureaguoti, net jeigu vienas kuris nors tyrimas dar neperžengia normos ribų“, – aiškino I.Šapranauskienė.
Gydymo efektyvumo įvertinimas
Daug lietuvių yra susirūpinę, kad organizme trūksta vitamino D. Vieni kreipiasi į gydytojus, kiti tiesiog nuolat vartoja maisto papildus.
Nuovargis, dėl kurio dažnai kaltiname vitamino D trūkumą, gali būti ir kitų klastingų ligų simptomas, todėl visuomet rekomenduojama iš pradžių išsitirti, ar tikrai yra vitamino D deficitas ir kokio masto.
Gydymą turi skirti profesionalas, nes vitamino D perdozavimas gali turėti neigiamų pasekmių organizmui, ypač jeigu perdozuojama jauname amžiuje, kai formuojasi ir auga skeletas. Pabaigus vitaminų kursą, rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą ir įvertinti gydymo efektyvumą, ar organizmas įsisavino per papildus gautą vitaminą D.
Kitas pavyzdys galėtų būti antikūnių erkiniam encefalitui ištyrimas. Skiepytis nuo erkinio encefalito reikia periodiškai, palaikomieji skiepai skiriami kas 3–5 metus.
Po 3 metų žmogus gali išsitirti šiai ligai turimą imunitetą. Tyrimas aiškiai parodys, ar jau reikia skiepytis, ar dar galima metus kitus palaukti. Labai retais atvejais tyrimas atskleidžia, kad skiepai organizmo neveikia, imunitetas nesusidaro, todėl toliau skiepytis nuo erkinio encefalito tokiam žmogui nėra prasmės.
Prieš implantuojant dantis
Vis dažniau odontologai prieš dantų implantavimą atsiunčia savo pacientų mėginius arba pacientus išsitirti.
Genetinė implantų atmetimo rizika, vitamino D ar magnio trūkumas – tai priežastys, kodėl organizmas atmeta implantus, o operacija nueina perniek. Turėdamas išsamią informaciją apie paciento būklę odontologas gali tinkamai paruošti jį šiai brangiai invazinei procedūrai.
Ar verta patiems ieškoti ligų?
Tyrimus galima užsisakyti ir be gydytojo siuntimo, tačiau rezultatuose pateikiami rodikliai dažnai yra tarpusavyje susiję, todėl išvadas gali daryti tik medicininį išsilavinimą turintis žmogus.
„Vienareikšmiškai verta kasmet atlikti profilaktinių tyrimų programą, tam nereikia siuntimo. Tačiau kai kurie tyrimai yra skirti gydymo eigai stebėti, pvz., vėžio žymenų tyrimai. Atlikti juos profilaktiškai nėra tikslinga. Kai tik atsidarė mūsų laboratorija, būdavo, kad smalsumo vedami žmonės norėdavo išsitirti viską, tačiau tai nėra racionalu. Specifinius tyrimus, ypač dėl onkologinių ligų, turi skirti medikai“, – patarė gydytoja I.Šapranauskienė.
