Prieš kelias savaites Akmenės rajone mirus greitosios pagalbos nesulaukusiam vyrui, prabilo greitųjų medikai. Jie skundžiasi dirbantys kaip tolimųjų reisų vairuotojai.
Rajonuose uždarant ištisus ligoninių skyrius mažėja ir greitųjų. Ministerija žada pusantrų metų skaičiuoti ir tik tada daugmaž kas trečiai savivaldybei skirti po vieną papildomą greitosios brigadą.
Greitoji pagalba nespėjo
Visai neseniai „Lietuvos ryto“ televizija rodė, kaip Akmenės rajono gyventoja pas infarkto ištiktą vyrą važiuojančios greitosios laukė per 40 minučių. Jai atvykus vyras mirė nešamas į greitosios automobilį.
Greitųjų medikai perspėja, netrukus bus dar blogiau. Greitųjų profsąjunga skaičiuoja, kad per pastaruosius porą mėnesių trijuose rajonuose greitųjų skaičius buvo sumažintas.
„Apmokėjimas yra pagal statistinį gyventoją, tai jeigu mažėja gyventojų, automatiškai mažėja ir greitosios pagalbos biudžetas. O kaimuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Čia kaip tik ir yra ta žmonių grupė, kuriai reikia daugiausiai pagalbos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai paaiškino Greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Markas Barkovskis.
Dirba kaip tolimųjų reisų darbuotojai
Paradoksas, bet greitųjų skaičius mažėja, kai uždaromi skyriai rajono ligoninėse. Greitųjų medikai skundžiasi, kad per parą jiems pacientus vežant į didmiesčių ligonines per parą tenka nuvažiuoti arti 1 tūkstančio kilometrų.
„Atstumai ir dabartinis greitųjų iškvietimų skaičius yra nežmoniškas. Nes yra rajonų, kur žmonės pravažiuoja 700-800 km per parą. Tai reiškia, kaip tolimųjų reisų vairuotojas“, – paskaičiavo Ukmergės greitosios pagalbos gydytoja Jolanta Keburienė.
Štai aplink Ukmergę rajonuose mažinant ligonines į ją vežama vis daugiau pacientų, dalis – sudėtingų, kuriuos tuoj pat tenka pervežti į klinikas Vilniuje.
Todėl vienas greitosios automobilis visą parą kursuoja į Vilnių, o visam 35 tūkst. gyventojų turinčiam Ukmergės rajonui dieną lieka vos viena greitoji, vakare prisijungia ir antroji. Tad neretai skambinantys pacientai išgirsta, kad greitoji pas juos atvažiuos tik po valandos.
„Jeigu du automobiliai išvykę į pervežimus arba vienas išvykęs į pervežimą, kitas – į atokų rajono kampą, tai labai normalu, kad žmogus gali ir nesulaukti, nes klinikinė mirtis trunka pirmąsias 3-5 minutes, o greitoji gali atvykti tik po valandos“, – paaiškino gydytoja J.Keburienė.
Žada daugiau greitųjų brigadų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada pusantrų metų skaičiuoti, kur ir kiek labiausiai trūksta greitųjų, ir nuo 2020-ųjų papildomai paskirstyti maždaug dvidešimt brigadų.
„Ir šiai dienai negalime teigti, kad greitosios medicinos paslaugos yra nepilnai užtikrinamos. Tačiau, siekiant užtikrinti greitosios pagalbos paslaugų tiekimą, išgelbėti gyvybes, kad būtų pacientai greičiau pervežami, ir buvo suplanuotas papildomų brigadų skyrimas“, – paaiškino SAM Pirminio lygio skyriaus vedėja Edita Bishop.
Tačiau profsąjunga abejoja, ar pavyks surasti norinčių dirbti.
„Šiuo metu trūksta darbuotojų. Vilniuje gal mažiau, o Vilniaus ir kituose rajonuose yra žmonių, kurie jau arti pensijos, kad ir kaip norėtų, bet neišeina, nes mato, kad nėra kam dirbti“, – kalbėjo M.Barkovskis.
Skaičiuojama, kad didžiuosiuose miestuose greitosios gydytojai gauna apie 1 000, rajonuose – apie 600 eurų algos neatskaičius mokesčių.
