Ligoninių vadovai tai supranta, bet sako nežinantys kriterijų, pagal kuriuos vyks skausminga pertvarka, o tokį ministerijos požiūrį lygina su Putino režimu.
Į sąrašą – du rajonai
Ligoninėse teikiamos paslaugos – nekokybiškos, medikai – garbaus amžiaus, dirba be galiojančių licencijų, o tikroji įstaigų padėtis esą slepiama nuo pacientų. Dalį jų vertėtų uždaryti.
Taip situaciją ne tik Panevėžio krašte, bet ir visoje šalyje, esą apibūdina Sveikatos apsaugos ministerija.
Slogios nuotaikos vyrauja ir krašto ligoninėse. Mat jose vyrauja neapibrėžtumas, nežinia dėl ateities.
Šalia to pasklido žinios, kad į juodąjį ligoninių sąrašą patenka Rokiškio ir Pasvalio rajonų ligoninės.
Viešojoje erdvėje per pačius karščius pasklidus tokiai informacijai, šių rajonų žmonės ypač sunerimo. Kur jiems reikės kreiptis sušlubavus savijautai ar rimtai susirgus?
Ateitis kelia nerimą
Rokiškio rajono ligoninei vadovaujanti Ramunė Markevičienė tikino, kad iš Sveikatos apsaugos ministerijos įspėjimo apie tai, kad būtų ketinama uždaryti ligoninę, ji negavo.
Be to, šie nerimą keliantys signalai viešoje erdvėje – pasenę, iš užpraėjusių metų.
O kas pasikeitė per tuos metus, kokius trūkumus pavyko ištaisyti? Juk buvo skelbiamos ir lentelės su ligoninių rodikliais.
„Mes buvome kaltinti, kad bendrosios pagalbos slaugytojos dirba be galiojančių licencijų. Bet tai netiesa“, – tvirtino R.Markevičienė.
Jauni irgi nori operuoti
Ligoninės vadovė tikino, kad greičiausiai omenyje turėtos slaugytojų padėjėjos. Ne visos buvo išklausiusios visą paskaitų kursą. Bet ir jau išklausius licencijos joms neišduodamos.
R.Markevičienė tikino, kad kol kas visus reikalingus specialistus Rokiškio ligoninė turi. Sunkiau būna per atostogas, medikams susirgus – kai reikia pavaduoti. Tuomet pasijaučia trūkumas, todėl norinčius įsidarbinti priimtų.
„Gydytojai – tokie pat žmonės, ne robotai“, – aiškino medikė.
Bet, sakykime, LOR gydytojai įdarbinami tik konsultacijoms, o jauni specialistai nori ir operuoti.
Rokiškio ligoninės silpnoji vieta – medikų amžius. Trečdaliui jų – per 55 metus, todėl ateitis kelia nerimą, kad ligoninė medikų pritrūks.
Kam ligoninei neonatologas?
Stiprybe R.Markevičienė įvardijo reanimacijos ir chirurgijos skyrius.
Pernai atvyko traumatologas ir chirurgas, iki tol ligoninėje jau dirbo trys jauni traumatologai.
Ministerija didžiausiu rokiškėnų trūkumu įvardijo tai, kad ligoninė neturi naujagimių sveikata besirūpinančio neonatologo. Bet juk ir gimdymo skyriaus ligoninėje jau senokai nėra!
Šio skyriaus atidaryti nebeketinama. Rajonuose jie uždaromi, jei gimdymų per metus būna mažiau nei 200.
„Pernai gimdė 22 rokiškietės, tad skyrių išlaikyti būtų per didelė prabanga. Be to, kaip neturint darbo išlaikyti kvalifikaciją akušeriams ginekologams?“ – klausė R.Markevičienė.
Vadovė viliasi, kad, ministerijai rengiantis daryti pertvarką, ligoninė būtų apie tai įspėta.
Priimtų net ir po du
Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas sakė, kad jų bėda – gydytojų trūkumas.
„Negarbinu sovietmečio, bet baigus studijas likti Vilniuje ar Kaune galėdavo tik tie, kurie ten turėjo sutuoktinį. Arba gerų pažinčių. Žinojome, kad vyksime į rajonines ligonines. Dabar atsikviesti į tolimą rajoną – neįmanoma“, – kalbėjo R.Rastauskas.
Ligoninės tinklalapyje skelbiama, kad reikia bent septynių specialistų, bet R.Rastauskas priimtų į darbą ir po du.
Vis dėlto specialistų stygiaus bėda ministerijos analizėse net nebuvo paminėta.
Pasvaliečių trūkumu įvardyta buvo tai, kad ginekologas neteikė paslaugų visą parą, nes tuo pačiu metu jo darbo laiko buvo skirta echoskopavimui. Grafiką pakeitus – problemos nebeliko.
Ant statinės nešoks
R.Rastauskas teigė, kad didžiosios ligoninės nepasiruošusios priimti ligonių srautų iš rajonų. Jau ir dabar, norėdamas nusiųsti sunkų ligonį į reanimaciją, jis turintis asmeniškai Panevėžyje ar kitur prašyti, kad priimtų.
„Ministerija vykdo šmeižto kampaniją prieš rajonines ligonines. Esą blogai gydome. Tuomet juk licencijas atimtų. Kažkokie juodieji sąrašai pasklinda. Ar jie realūs? Primena Putino režimą – paskleidžia melą ir net neatsiprašo. Nepatenkintas aš tuo, bet negi lipsi ant bačkos ir šoksi“, – kalbėjo R.Rastauskas.
Tegu rūpinasi slauga
Ligoninės vadovas įsitikinęs, kad ministerija taip ligoninėms daro didelę žalą.
Paklaustas, ar negresia ligoninės sunykimas dėl specialistų trūkumo, R.Rastauskas sakė, kad ne visas jas ir yra tikslinga išlaikyti. Dalis jų gali virsti slaugos ligoninėmis, bet ministerija turinti atskleisti savo matymą, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi per pertvarkas.
„Esmė ne tai, kad ligoninėse neliks akušerių. Tegu rūpinasi bent slaugos skyrių specialistais – juk vienišų, ligotų, silpnų žmonių rajonuose tiktai daugėja“, – kalbėjo R.Rastauskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė patvirtino, kad ligoninių analizė atliekama, bet galutinių rezultatų ministerija dar neturinti. Kol kas nė vienos, ministerijos atstovės teigimu, neplanuojama uždaryti.
Tai – medikų kiršinimas
Biržų ir Kupiškio ligoninės neminėtos vadinamajame juodajame sąraše, bet jų vadovai taip pat nerimauja dėl nežinomybės.
„Neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos vienos ligoninės bus naikinamos, kitos liks. Viskas daroma slaptai, negauname jokių raštų, kas ministerijai netinka. Kaip tokiame drumstame vandenyje galime ką nors pakeisti?“ – klausė vos daugiau nei mėnesį Biržų ligoninei vadovaujantis Petras Bimba.
Apie 20 metų mediku dirbantis direktorius stebėjosi, kad reformos sveikatos apsaugos srityje kaip prasidėjo, taip ir tęsiasi. Ateina nauja valdžia – ir vėl iš naujo, vėl pertvarkos.
P.Bimba neįžiūri jokių perspektyvų, jokios strategijos, vien purvo pylimą ant medikų ir ligoninių. Tai, jo manymu, veda į tendencingą rajoninių ligoninių naikinimą.
„Ministerijų pateikiami skaičiai – nepagrįsti, ištraukti iš konteksto. Tokie sąrašai – tai medikų kiršinimas, kai viena ligoninė pateikiama kaip geresnė, kitos – kaip blogesnės, ir dar vadinamos vos ne morgais“, – kalbėjo P.Bimba.
Prarastų auksinę valandą
„Universitetuose studentams patariama nevykti į rajonus, nes mažosios ligoninės atseit pasmerktos. Tai kaip mums tuos studentus privilioti?“ – klausė P.Bimba.
Medikas mano, kad ligonines pavertus slaugos skyriais kentėtų silpniausieji gyventojai.
„Kaip ligoninė gali išsiversti be būtinosios medicinos pagalbos, be chirurgo, traumatologo ar ginekologo? Iki Panevėžio – šimtas kilometrų. Pirmoji valanda ligoniui yra auksinė, šis laikas būtų prarandamas“, – kalbėjo P.Bimba.
Be to, senukai vykti į kitus miestus greičiausiai atsisakysiantys vien dėl to, kad patiems reikės į namus sugrįžti, nes greitoji atgal po gydymo jų jau neveš.
Bijo, kad bus tik blogiau
Kupiškio ligoninė jau ir dabar teikia tik pačias būtiniausias paslaugas: skubios pagalbos, reanimacijos, veikia vidaus ligų, vaikų, dienos chirurgijos, slaugos, palaikomojo gydymo skyriai.
Ligoninei vadovaujanti Roma Ramanauskienė mano, kad ministerijai kupiškėnai dėl to ir neužkliuvo, kad teikdami mažiau paslaugų atitinka reikalavimus.
R.Ramanauskienė kalbėjo, kad pacientų nemažėja – ne tik slaugos skyriuje, bet ir dėl alergijų, ūmių būklių, ypač per karščius.
Sunkesnės būklės pacientai vežami į Panevėžio ligoninę, bet įkainiai dideli – 60 eurų ligoniui vien nuvežti ir parvežti.
„Medikų jau dabar trūksta. Blogiausia – kad ateitis neaiški, greičiausiai bus dar blogiau“, – kalbėjo medikė.
