Dar prieš mėnesį SAM Valstybinę ligonių kasą (VLK) įpareigojo parengti šalies rajoninių ligoninių būklės ir paslaugų kokybės ataskaitą.
O netrukus naujienų portale „Delfi“ pasirodė ir „juodasis“ gydymo įstaigų, kurias neva gresia uždaryti dėl, kaip teigiama, nesugebėjimo užtikrinti kokybiškas paslaugas, sąrašas.
Dėl jo pacientai pradėjo bijoti gydytis rajoninėse ligoninėse ir veržtis į universitetines. Sunerimo ir vadinamajame „juodajame“ sąraše atsidūrusių ligoninių medikai. Teigiama, kad jauni gydytojai dabar vengia važiuoti dirbti į rajonines ligonines, o ten dirbantis vyresnieji gydytojai irgi svarsto emigruoti.
SAM ir valdantieji neigia kalbas apie „juodojo“ sąrašo egzistavimą. Tiesa, SAM vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius neneigė, kad ligoninių yra per daug ir aktyviojo gydymo stacionarinės gydymo paslaugos būtų vykdomas mažesniame ligoninių kiekyje, negu dabar.
Sąrašo viršuje – Plungės ir Švenčionių rajoninės ligoninės
Primename, kad birželį buvo patvirtinta gydymo įstaigų reforma, kuria sveikatos apsaugos ministrui buvo suteikia teisė tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka nuo šiol sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
Pagal įstatymo pataisas, už kurias buvo nubalsavę vos 70 Seimo narių iš 141, stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos gali su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.
Kaip tuomet pastebėjo Seimo narys konservatorius Antanas Matulas, po šios reformos 20-30 rajonų ligoninių gresia uždarymas.
Tą tarsi patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak ministro, kai kuriose rajoninėse ligoninės paslaugų kokybė esanti tokia prasta, kad jose numiršta visi nuvežti miokardo infarktą patyrę pacientai.
O netrukus žiniasklaidoje buvo paskelbtas ir „juodasis“ šalies rajoninių ligonių sąrašas. Neva šioms ligoninėms gresia būti uždarytoms dėl nustatytų pažeidimų ir nesugebėjimo užtikrinti, kad tam tikrų paslaugų, tokių, kaip gydytojo anesteziologo reanimatologo, laboratorinės diagnostikos, gydytojo neonatologo, gydytojo akušerio ginekologo, endoskopijos ir echoskopijos, būtų teikiamos visą parą.
Esą šį sąrašą, kurio viršuje atsidūrė Plungės ir Švenčionių rajoninės ligoninės, VLK įpareigojo sudaryti SAM.
Į grėsmingąjį sąrašą pateko ir Jonavos, Lazdijų, Šilutės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Utenos, Šakių, Radviliškio, Rokiškio, Visagino bei Trakų ligoninės.
Beje, netrukus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
Gydytojų algos keliamos iš paskolų?
Bet nuogąstavimai dėl užmojų naikinti ligonines išliko. Ketinimai uždaryti kai kurias rajonų ligonines neramina ne tik šių gydymo įstaigų vadovybę, medikus, bet ir pacientus. Kad ligoninėms gresia būti uždarytoms bijo ir Seimo opozicija.
„Tinklas bus sudaromas vienasmeniškai ministro sprendimu. Kokie kriterijai, mes nežinome. Po to, kai pasirodė sąrašas viename portale, visuomenė sunerimusi“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė A.Matulas.
Konservatorius pridūrė, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kurio nariu jis yra, apie ligonines, kurioms iškilo grėsmė, informacijos negavo, nors daug kartų girdėjo, kad įstaigos bus optimizuojamos, restruktūrizuojamos, tiesa, neaišku, pagal kokius kriterijus.
Anot A.Matulo, paviešintame „juodajame“ sąraše pateikta klaidinga, melaginga informacija, kuri šmeižia jame atsidūrusias gydymo įstaigas.
Politikas stebėjosi, kad ligoninės į sąrašą pakliuvo dėl kai kurių dar 2016 metų sausį patikrinimų metų aptiktų pažeidimų, kurie, esą, buvo smulkūs ir jau seniai ištaisyti.
Konservatorius pastebėjo, kad ministerijai įpareigojus gydytojams kelti atlyginimus iš baimės, kad nepatektų į „juodąjį“ sąrašą ir norėdamos įvykdyti ministerijos nurodymus kai kurios gydymo įstaigos netgi paėmė iš bankų paskolas.
Medikai bėga iš rajonų
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad ministerija trukdo rajonuose tiekti gydymo paslaugas, o tai neva trukdo įgyvendinti pačių valstiečių priešrinkiminę kompaniją – įvairiapusiškai stiprinti regionus.
B.Matelis pasakojo neseniai kalbėjęsis su vienos Aukštaitijos gydymo įstaigos vadovu iš kurio sužinojo, kad po paskleistos informacijos apie rajoninių ligoninių uždarymą į jas ne tik nebenori važiuoti dirbti jauni medikai, bet ir patyrę, vyresni medikai jau ieškosi darbo kitur ir žvalgosi, kokios yra galimybės išvažiuoti iš tų rajonų.
„Turėsime daug gulinčių koridoriuose“
Socialdemokratas Juozas Olekas mano, kad ministras A.Veryga neturi aiškios vizijos, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą.
„Jei visus tuos ligonius, kuriuos šiandien gydo rajoninės ligoninės, nukreipsime į universitetines ligonines, tai mes ten turėsime daug gulinčių koridoriuose, nepriimamų arba mirštančių pakeliui į ligonines“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras J.Olekas, kritikavęs ministerijos užmojus uždarinėti rajonines ligonines, remiantis senais ir jau ištaisytais pažeidimais arba tuo, kad jų finansiniai rodikliai nėra geri.
Politikas siūlė prieš uždarant ligonines pagalvoti ir apie jose dirbančius medikus, kuriems gresia netekti darbo. J.Olekas rekomendavo verčiau medikams padėti kelti kvalfikaciją, jei tokios trūksta, skiriant tam papildomų lėšų.
Taip pat socialdemokratas reikalavo, kad A.Veryga pateiktų aiškią sveikatos apsaugos sistemos reformos viziją, kaip ją įgyvendins ir kaip tai finansuos, nes kiekviena reforma reikalauja papildomų pinigų.
Nori išvogti savivaldybių turtą?
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas ironizavo, kad A.Veryga, kaip ir R.Karbauskis, turi viziją – atikonstituciniais metodais, melu ir šantažu sunaikinti medicinos įstaigas.
E.Gentvilas siūlė pagalvoti, kas nutiks uždarius rajonines ligonines. Esą ministerija taps tų gydymo įstaigų dalininke, nieko neįnešdama ir perims savivaldybių turto dalį, tai yra – pastatus, kuriuose įkurs kokius nors valstybinius slaugos namus.
„Tai yra akivaizdžiai užprogramuotas savivaldybių turto vagystės“, – mano E.Gentvilas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį ir į labai aukštus gydymo įstaigų vadovų reputacijai keliamus reikalavimus. Jie prilygsta tiems, kurie taikomi STT vadovams. Primename, kad, pavyzdžiui, šiuo metu ieškoma naujojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo, o kandidatų biografijas po konkurso bus prašoma patikrinti ir STT.
Taip esą siekiama ne tik optimizuoti tinklą, bet ir pasodinti į ligoninių vadovų postus „savus nuostabiai „žalios“ reputacijos žmones“.
„Blogiausioje“ ligoninėje paslaugas suteikia 4 kartus greičiau
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Plungės meras liberalas Audrius Klišonis, kurio vadovaujamame mieste esanti ligoninė atsidūrė paskelbto „juodojo“ sąrašo viršuje, nes čia esą visą parą nėra užtikrinamos chirurgijos, echoskopijos, endoskopijos ir laboratorinės diagnostikos paslaugos.
A.Klišonis sakė, kad bendrojo chirurgo nebuvimo problema jau išspręsta.
„Plungėj dirba aukštesnės kvalifikacijos chirurgas. Buvo susirašinėjama su akreditavimo tarnyba, ar aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gali atlikti ir bendrojo chirurgo paslaugas. Galų gale per vieną dieną gydytojui, kuris yra aukštesnės kvalifikacijos chirurgas, buvo išduota licencija ir buvo užtikrintas paslaugų teikimas visą parą. Nors jis visuomet ir buvo užtikrinamas“, – sakė meras.
Echoskopijos ir endoskopijos paslaugos, anot A.Klišonio, Plungės ligoninėje ne tik vykdomos, bet ir suteikiamos 4 kartus greičiau, nei nurodyta ministro įsakyme.
„Įsakyme nurodyta tas paslaugas suteikti per 2 valandas, o mes suteikiame per pusę valandos“, – teigė farmacininko išsilavinimą turintis meras.
Apie laboratorijos paslaugų užtikrinimą visą parą A.Klišonis sakė, kad ligoninės laboratorijos yra automatizuotos ir todėl reikalavimas visą laiką budėti gydytojui-biologui būtų perteklinis.
Meras pridūrė, kad 43 tūkst. Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojų aptarnaujanti ligoninė paslaugas teikia kokybiškai, skirtingai nuo daugelio kitų, dirba rentabiliai ir nusiskundimų neturi. Taigi ligoninė „juodajame“ sąraše esą atsidūrė nemotyvuotai.
Išgelbėjo gimdyvę be gimdymo skyriaus
Šakių meras konservatorius Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad dėl tam tikrų medicinos paslaugų perkėlimų į universitetines ligonines, ten susidarys susidarys didžiulės eilės ir gyventojams, ypač socialiai jautresnių grupių atstovams, pensininkams, bus apsunkintos galimybės gauti gydymą.
„Šakiuose pernai buvo atlikta apie 800 operacijų. Iš jų 500 būtų prilyginamos didžiosioms operacijoms.
Jei mes jas perkeltume į Kauną, turint omenyje, kad panašaus lygio ir apimties yra Jurbarkas, dar šiek tiek didesnis – Vilkaviškis, kokios ten susidarytų eilės? Jau dabar pabandykite prie Kauno klinikų pasistatyti automobilį darbo dieną ir sužinosite, kaip veikia“ – siūlė meras.
Šakių meras gyrė savo miesto medikus, kurie dirba kokybiškai. Jis prisiminė, kaip neseniai į Šakių ligoninę buvo atvežta gimdyvė, kuriai nubėgo vandenys ir prasidėjo komplikuotas gimdymas.
Nors ligoninėje nebėra gimdymo skyriaus, buvo surasta Šakiuose gyvenanti ginekologė, kuri, drauge su chirurgais, atliko cezario pjūvį ir sėkmingai išgelbėjo naujagimį.
Dirba ne dėl žmonių, o dėl skaičių
Druskininkų ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Viktoras Meižis pritarė, kad sveikatos sistemai reikalinga reforma, bet nerimą kelia nežinia.
„Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai ne kartą buvo susitikę su ministru, mes tikrai palaikome poziciją, kad reikia reformos, be reformos sistema subyrės. Bet reikalingas sisteminis požiūris“, – įspėjo V.Meižis.
O Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius mano, kad pastaruoju metu regioninėse ligoninėse dėl reformos pasidaro svarbesnis ne žmogus, o noras pasiekti tam tikrą rodiklį, kad pavyktų išgyventi.
Pavadinimo opozicijos melu
Pasklidus informacijai apie organizuojamą spaudos konferenciją dėl „juodojo“ ligoninių sąrašo LŽVS pirmininkas R.Karbauskis suskubo paneigti kalbas, kad toks sąrašas apskritai egzistuoja.
„Dalinuosi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija dėl skleidžiamos melagingos informacijos apie neva egzistuojantį „juodąjį“ ligoninių sąrašą. Tikiuosi, jog žiniasklaidos priemonės šia informacija pasidalins, nes opozicijos skleidžiamas melas peržengia visas įmanomas padorumo ribas. Šiuo melu siekiama sukelti masinį žmonių nepasitenkinimą ir pyktį. Tai daroma siekiant politinių tikslų, visiškai ignoruojant faktinę informaciją.
SAM neturi ir neturėjo jokio „juodojo sąrašo“.
SAM ir pavaldžios įstaigos turi nemažai analizių ir statistinių duomenų apie gydymo įstaigų veiklą įvairiais aspektais, tačiau tai nėra jokie juodieji sąrašai.
SAM vadovybė tai vertina vienareikšmiškai: kaip opozicijos bandymą kiršinti visuomenę, kelti nerimą, sėti paniką ir organizuoti masinį nepasitenkinimą, nesant jokių konkrečių faktų.
SAM vadovybės vertinimu, tai yra gėdinga iš opozicijos pusės, nes užuot darius tokius neatsakingus dalykus, būtų galima susitelkti rimtiems darbams.
Be to, SAM nuomone, tai yra dar vienas opozicijos būdas atkreipti į save dėmesį prieš savivaldos rinkimus, kad jų balsas būtų girdimas.
SAM vadovybė užtikrina, kad sprendimai nebus priimami skubotai. Sprendimai, susiję su gydymo įstaigų tolimesne veikla bus priimami tik tariantis plačiai su vietos savivalda, gydymo įstaigomis ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.
Tad SAM skatiname opoziciją imtis rimtų ir atsakingų darbų, užuot užsiėmus destrukcija ir panikos kėlimu visuomenėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R.Karbauskis.
Viceministrė: jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo nėra
Tai, kad jokio „juodojo“ sąrašo nėra, patvirtino ir SAM atstovai.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sakė: „Tikrai noriu patikinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo ir neturi jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo.
SAM, VLK, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba, Higienos institutas analizuoja įvairius statistinius duomenis apie gydymo įstaigų veiklą ir to tikrai negalima vadinti „juoduoju sąrašu“ arba „juodaisiais sąrašais“.
SAM neramina panika ir nerimas, keliamas pacientų tarpe apie tariamai regionuose uždaromas ligonines.
Tikrai regionuose ligoninės nebus uždaromos. Ligoninės bus reorganizuojamos, siekiant užtikrinti ligoninėse teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Ir užtikrinti, kad visiems pacientams, ir tiems, kurie gyvena toli nuo didžiųjų miestų, būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos paslaugos“.
K.Garuolienė pridūrė, kad, atliktos analizės rodo, jog tikrai ne visos gydymo įstaigos kokybiškai teigia gydymo paslaugas.
Duomenys buvo absoliučiai vieši
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad akreditavimo tarnyba nuo 2015 metų kasmet atlieka konsoliduotas planines kontroles. Jų tikslas – ne sudaryti „juodąjį“ sąrašą, o tiesiog atlikti planinę kontrolę ir padėti pagerinti gydymo paslaugų kokybę.
„Vien iš duomenų, kurie šiuo metu yra diskutuojami žiniasklaidoje, matome, kad tai yra mūsų 2016 metų planinė kontrolė. Šių kontrolių pagrindinis tikslas – prevencija, padedanti užkirsti kelią nepageidaujamiems įvykiams, padėti gydymo įstaigoms susitvarkyti, joms patarti, konsultuoti, kad paslaugos būtų kokybiškos“, – paaiškino N.Ribokienė.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitos, anot N.Ribokienės, yra absoliučiai viešas dalykas. Jos teikiamos SAM, viešinamos ir tarnybos tinklapyje.
N.Ribokienės pastebėjimu, kasmetiniai patikrinimai davė teigiamų rezultatų. Po kontrolių didžioji medicinos įstaigų dalis per numatytą laikotarpį ištaisė trūkumus. Tik dviem įstaigoms dėl grubių pažeidimų buvo stabdomos licencijos.
Patarėjas: ligoninių per daug
Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. patarėjas Gintaras Kacevičius neneigė, kad yra problemų dėl gydymo paslaugų kokybės.
Be to, G.Kacevičius atkreipė dėmesį, kad ligoninių tinklas Lietuvoje sumažėjus gyventojų skaičiui yra per didelis ir, palyginti su Europos Sąjunga ir BPO, neefektyvus.
„Kai palyginame save su ES ir BPO, tai matome, kad lovų skaičius pas mus yra pusantro karto didesnis pagal gyventojų skaičių, negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, o paguldymų į ligoninę skaičius pas mus yra trečdaliu didesnis, negu ES vidurkis“, – vardijo trūkumus patarėjas.
G.Kacevičius pastebėjo, kad per dažnai pacientai guldomi į ligoninę, nors galėtų būti gydomi ambulatoriškai.
„Tinklas yra neefektyvus, per didelis ir jį tikrai reikia tvarkyti. Natūralu, kad mes darome analizes įvairiais požiūriais ir kai parengsime juos, turime priimti atitinkamus sprendimus“, – sakė patarėjas.
Ligoninių tinklą esą reikėtų pertvarkyti pagal „auksinį“ standartą, naudojamą tiek Europoje, tiek ir Kanadoje. Pagal jį ligonis automobiliniais keliais į ligoninę nuo savo gyvenamosios vietos turi galėti nuvažiuoti ne daugiau kaip per 60 minučių.
„Tai labai geras kriterijus, kuris galėtų būti pritaikytas. Tai iškarto suformuotų atitinkamą ligoninių tinklą.
Galima daryti prielaidą, kad tokiu atveju aktyviojo gydymo stacionarinės paslaugos, nes būtent apie jų konsolidavimą kalbama, būtų vykdomas mažesniame ligoninių kiekyje, negu dabar“, – sakė G.Kacevičius.
Mitai ir demagogija“
Premjeras Saulius Skvernelis „mitais ir demagogija“ vadina opozicijos nuogąstavimus, kad pertvarkant gydymo įstaigų tinklą planuojama uždaryti rajonines ligonines.
„Tai yra mitas ir demagogija, tiek galiu pasakyti, jokios ligoninės nebus uždarinėjamos. Reformos tikslas – kad žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės, turtinės padėties, politinės priklausomybės, būtų suteikiamos kokybiškos paslaugos rajonuose“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.
Plačiau apie jo pasisakymus galite paskaityti straipsnyje „Mitas ir demagogija: į opozicijos nuogąstavimus dėl uždaromų ligoninių atsako premjeras“.
