Deja, mūsų žmonių fizinis aktyvumas yra palyginti nedidelis. Net moksleivių fizinis aktyvumas yra gerokai per mažas. Tai pastebėjo visuomenės sveikatos projekto „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ sumanytojai ir vykdytojai, ištyrę Vilniaus moksleivius.
Be to, paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas yra smarkiai susijęs ir su moksleivių mokymosi rezultatais. Pasirodo, norint gerai mokytis vien sėdėti prie knygų neužtenka.
Kodėl moksleiviai?
Sveikos gyvensenos projektas „Tuk tuk širdele – būk sveika!“, kurį įgyvendino Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, praėjusiais mokslo metais buvo vykdytas dešimtyje sostinės mokyklų. Iš viso jame dalyvavo 1005 moksleiviai nuo 14 iki 19 metų amžiaus.
Anot organizatorių, šiuo projektu siekta atkreipti jaunų žmonių dėmesį į pagrindinius ilgalaikius žalingus veiksnius, kurie kenkia širdžiai ir kraujagyslėms, bei skatinti sveiką gyvenseną.
„Mokyklose projektą vykdėme ne atsitiktinai. Visgi jaunimas yra mūsų ateitis. Aš visada galvoju, kas mane gydys, kas mane aptarnaus. Mes turim šviesti visuomenę ir investavimas į jaunimą, jaunimo mokymas yra labai svarbus“, – pristatant projekto rezultatus kalbėjo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas, kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.
Gali išgelbėti iki 70 proc. gyvybių
Projektą sudarė dvi dalys – edukacinė ir tiriamoji.
Edukacinės dalies metu moksleiviams buvo skaitomos paskaitos ir dalinta medžiaga apie sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, širdies sandarą, širdies ir kraujagyslių ligas bei apie tai, kaip jų išvengti.
Moksleiviai išgirdo ir apie neigiamas nutukimo pasekmes bei sužinojo apie klinikinę mirtį, pradinį vaiko ir suaugusiojo gaivinimą, taip pat buvo supažindinti su automatine išorine defibriliacija.
Interaktyvių užsiėmimų metu paaugliai ne tik dalyvavo viktorinoje apie sveiką gyvenseną bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, bet ir formavo mankštos įgūdžius, praktiškai mokėsi, kaip gaivinti žmogų ir naudoti automatinį išorinį defibriliatorių.
Anot vienos projekto vykdytojų, skubiosios medicinos gydytojos rezidentės Ivetos Vėgelytės, net iki 90 procentų širdies sutrikimų įvyksta namuose. Tad labai svarbu, kad kas nors iš artimųjų žinotų, kaip teisingai atlikti pradinį gaivinimą, iki atvyks medikai.
Pasirodo, teisingai atlikti gaivinimo veiksmai gali net 50-70 proc. padidinti žmogaus, patyrusio širdies sustojimą, išgyventi.
„Todėl turėjome atsivežę pakankamai daug manekenų ir moksleivius skatinome pačius išbandyti, kaip atlikti gaivinimo veiksmus. Aišku, jie iš pradžių tai bandė daryti nedrąsiai, bet buvo smagu stebėti, kaip vis daugiau moksleivių įsidrąsindavo“, – džiaugėsi gydytoja I.Vėgelytė.
Moksleiviai maloniai nustebino
Šiokių tokių baimių turėjo ne tik moksleiviai, bet ir projekto organizatoriai. To neslėpė kita projektą padėjusi įgyvendinti gydytoja rezidentė Eglė Majauskienė.
„Bijojome, kad mokiniai mūsų nesiklausys, kad ta informacija jiems bus nesvarbi ir jie šurmuliuos. Juk mokymai vykdavo didesnėse salėse, dažniausiai – aktų, ir jose susirinkdavo po 3-4 klases.
Bet labai nustebino tai, kad mokiniai buvo klusnūs, labai susidomėję klausėsi paskaitų ir po to aktyviai dalyvavo viktorinose. Kai kurie jų labai teisingai atsakydavo į visus klausimus.
Tai reiškia, kad moksleiviai turėjo žinių jau ir iš anksčiau. Jie žinojo esminius dalykus apie sveiką gyvenseną ir apie širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“, – pastebėjo E.Majauskienė.
Apie žalingus įpročius prisipažino
Dar labiau projekto rengėjus nustebino rezultatai, kuriuos jie gavo ištyrę moksleivius.
Vykdant projektą „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ buvo matuojami moksleivių kūno masės indeksas, svoris, liemens apimtis, rankų jėga, arterinis spaudimas ir pan. Taip pat vaikai pildė anketas apie savo gyvenseną, žalingus įpročius ir net pažymių vidurkį.
Anot E.Majauskienės, paaiškėjo, kad žalingų įpročių moksleiviai turi ne tiek ir daug. Arba bent jau dauguma neprisipažino jų turintys.
Taip pat nepastebėtas didelis moksleivių nutukimas. Tiesa, kaip pastebėjo gydytoja, moksleivių kūno apimčių ir svorio matavimai buvo savanoriški ir kai kurie stambesni moksleiviai tiesiog juose nedalyvavo.
„Dažnai susidurdavome su situacija, kad matuotis nenorėdavo būtent tie mokiniai, kurie turi šiek tiek antsvorio, kad tai nebūtų akcentuojama“, – sakė medikė.
Sėdi po 7,5 valandos kasdien
Deja, išnagrinėjus anketų atsakymus paaiškėjo ir liūdnas dalykas – Vilniaus moksleivių fizinis aktyvumas yra labai mažas.
Informacinių technologijų amžiuje vaikai daug laiko – net po maždaug 7,5 val. – praleidžia sėdėdami. Net ir savaitgaliais vaikai kasdien sėdi po maždaug 5 valandas.
Transporte vaikai praleidžia po maždaug 1,5 valandos kasdien.
„Tai liūdina ir rodo, kad mums reikia moksleivius dar labiau šviesti apie fizinį aktyvumą, apie sporto svarbą, aiškinti, kad būdami aktyvesni jie turės sveikesnę ateitį ir mažiau sirgs širdies ir kraujagyslių ligomis“, – mano gydytoja E.Macijauskienė.
Fiziškai aktyvesni – imlesni mokslams
Išanalizavus moksleivių užpildytas anketas paaiškėjo dar vienas įdomus dalykas. Pasirodo, fiziškai aktyvesnių moksleivių pažymių vidurkis buvo aukštesnis. Tokia išvada yra dar viena paskata moksleiviams daugiau pajudėti.
Viliamasi, kad projektas „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ turės teigiamų rezultatų. Juk jo metu moksleiviai ne tik sužinojo apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą, bet ir išgirdo, kaip padėti artimiesiems, kuriuos ištiko rimti širdies sutrikimai.
Moksleiviai buvo skatinami projekto metu gauta informacija pasidalinti su savo tėvais ir seneliais, tad tikėtina, kad paskleistos žinios pasieks dar 2-3 kartus daugiau žmonių.
