„Būnant anesteziologu reikia priprasti prie nematomumo. Didelė visuomenės dalis neturi supratimo, kad esame mediciniškai kvalifikuoti. Iš tiesų mes mokomės tiek pat ilgai, kiek ir chirurgai. Po dviejų metų pagrindų mokymosi ir po medicinos mokykloje praleistų penkerių ar šešerių metų, dar reikia studijuoti septynerius metus pagal pasirinktą specialybę.
Nepaisant to, koks svarbus mūsų darbas, pacientai visada prisimena tik jį operavusio chirurgo vardą, bet anesteziologo – ne. Anesteziologų pilna visur: mes vertiname žmonių tinkamumą operacijai, kokia yra tikimybė, kad jie patirs komplikacijas bei ištvers operaciją ir pooperacinį laikotarpį“, – pabrėžė anonimas.
Pasak jo, anesteziologo darbo pradžia baugina, nes žinai, kad atlikus kažką neteisingai, gali nužudyti žmogų. Jų suleidžiami vaistai neleidžia kvėpuoti žmonėms, todėl anesteziologų užduotis – perimti šią funkciją. Net ir po 9 metų praktikos, kartais kyla įtampa tam tikrose situacijose.
Įvykus kritinei situacijai anesteziologas perima vadovavimą
Itin svarbi šio licencijuoto medicinos gydytojo darbo dalis – visada išlikti ramiam ir mąstyti racionaliai. Jei operacijoje įvyko kritinė situacija, komanda kreipiasi į anesteziologą, kuris turi vadovauti, nes chirurgas dažnai per daug dėmesio skiria tiesioginės problemos sprendimui. Jei kyla panika, ji plinta ir tada komanda praranda galimybę efektyviai veikti.
Anestezija – tai į ligonio saugumą orientuota specialybė. Atsižvelgdami į žmogiškuosius veiksnius, šie specialistai stengiasi sumažinti paciento patiriamą žalą, treniruojasi su simuliatoriais ir dalijasi patirtimi, kad ateityje būtų galima išvengti bet kokios tragedijos.
„Mes stengiamės dirbti išvien, kad net ir mažiausiai kvalifikuotas asmuo galėtų kuo daugiau išmokti. Pacientų, kurie patiria komplikacijas po operacijų, perspektyvos nustatomos ne pagal patirtos žalos buvimą, bet pagal tai, kaip greitai ja yra pasirūpinama.
Aš rūpinuosi vienu pacientu vienu metu. Šis gebėjimas pasiūlyti aukščiausią priežiūros lygį yra viena iš priežasčių, kodėl tapau anesteziologu. Palatoje kiekvienas gydytojas būna atsakingas už 30 žmonių per dieną, o naktį jų pacientų ženkliai padaugėja.
Mes esame fiziologijos, farmakologijos ir fizikos specialistai, turime žinoti apie viską nuo kvėpavimo sistemos ląstelių iki vaistų veikimo“, – informavo anesteziologas.
Kiekvienas anesteziologas turi slaptą ginklą
Kuo daugiau pacientai nervinasi, tuo sunkiau jiems yra atsipalaiduoti ir užmigti. Todėl kiekvienas specialistas, įvertinantis ligonių būklę, stengiasi kalbinti juos, kad atitrauktų nuo minčių apie operaciją.
„Aš dažniausiai klausiu apie šeimą, prašau papasakoti apie mėgstamiausią vietą ir pan. Operacinėje kiekvienas anesteziologas turi slaptą ginklą. Be to, mes visada dirbame su padėjėju, kuris lengvai galėjo pasirinkti mano darbą, tačiau tapo dar didesniu anonimu nei anesteziologas.
Man yra daug kartų tekę dirbti su kolegomis, turinčiais prastą humoro jausmą. Pavyzdžiui, pirmą kartą, kai dirbau operacinėje be kitų specialistų pagalbos, pasakiau padėjėjui, kad man tai pirmas kartas.
Jis išlemeno, kad jam taip pat. Visą dieną bijojau, kad operacija būtų pavykusi ir neužkluptų nelaimė, o jis dienos pabaigoje priėjo ir pasakė, kad iš tikrųjų tai daro jau 20 metų“, – tęsė pasakojimą specialistas.
Anesteziologo teigimu, jis dažnai į darbą atvyksta pusvalandžiu anksčiau, kad galėtų susipažinti su pacientais ir sužinoti kuo daugiau apie juos. Tačiau labai blaško, kai operacijos yra atšaukiamos dėl lovų stokos arba jei chirurgas yra per daug užsiėmęs.
„Labai svarbu turėti kitų interesų, kurie padėtų atitraukti nuo streso, įtampos ir nuobodumo darbe. Laisvu laiku esu greitosios pagalbos paslaugų teikimo gydytojas savanoris, ši veikla visiškai skiriasi nuo buvimo operacinėje tarp ryškių šviesų.
Pabaigai noriu pridurti, kad tarp chirurgo ir anesteziologo yra kraujo ir smegenų barjeras: jie yra kraujas, o mes – smegenys“, – tvirtino jis.
