Panvėžyje gyvenanti 63 metų Ramutė Dūdienė pasiskundė, kad negali vaistinėse įsigyti medicininių priemonių, nes sistemoje neatidaro elektroninio recepto.
„Smėlynės ambulatorijoje išrašė elektroninį receptą, gydytoja patvirtino, kad viskas teisingai padaryta ir pas juos sistemoje tą receptą rodo. Tačiau liepos 19 dieną „Eurovaistinėje“ ir „Gintarinėje“ vaistinėje jo neatidarė.
Kitą dieną dar kartą nuėjau ir vėl tas pats. Girdėjau, kad kiti pacientai taip pat skundėsi ta pačia problema, kad eina po 10 kartų į vaistines ir negali įsigyti vaistų.
Pasisekė, kad norimos įsigyti medicininės priemonės nebuvo labai svarbios, bet ką daryti sergantiems širdies ar kitomis sunkiomis ligomis. Į vaistinę išrašytų priemonių pirkti ėjau ne sau, o vyrui, kuris serga išsėtine skleroze ir turi pirmos grupės negalią.
Nežinau, ką daryti, kur kreiptis ir kas atsakys už viską, negi turės nukentėti ligonių sveikata? Trūko kantrybė. Problema išsisprendė tik 23 dieną nuvykus į „Camelia“ vaistinę“, – pasipiktinusi kalbėjo panevėžietė.
730 gydymo įstaigų naudojasi E. sveikatos sistema
Sveikatos apsaugos ministerija sudarė sąlygas visoms sveikatos priežiūros įstaigoms naudotis E. sveikatos sistema. 730 gydymo įstaigų, aptarnaujančių 90 proc. visų Lietuvos pacientų, yra prisijungusios prie E. sveikatos sistemos ir gali medicininius dokumentus tvarkyti elektroniniu būdu.
„Likusios, besiruošiančios įstaigos, aptarnauja mažesnius srautus pacientų. Taip pat dalis įstaigų, kurios neprisijungusios prie E. sveikatos sistemos, nepildo medicininių dokumentų, kurie turi būti tvarkomi ir pildomi elektroniniu būdu.
Prie E. sveikatos sistemos yra prisijungusios 99,85 proc. vaistinių, t. y., jos yra sudariusios sutartis su VĮ Registrų centru ir gali išduoti vaistus pagal elektroninius receptus.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai įvyksta įvairių sistemų sutrikimų, tačiau daugeliu atvejų išnagrinėjus gautus skundus paaiškėja, jog jie buvo kilę ne centrinėje E. sveikatos sistemoje, o įstaigų vidinėse sistemose. Visais atvejais, kai iškyla sistemos trikdžių, apie problemą reikėtų pranešti ir ją registruoti Registrų centro (RC) pagalbos centre“, – pranešė LR sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
Receptas nebuvo pasirašytas
Anot VĮ Registrų centro atstovės spaudai Kristinos Petrošienės, šioje konkrečioje situacijoje gydytojos išduotas e. receptas nebuvo jos pasirašytas, todėl vaistininkai ir neturėjo galimybės jo matyti ir išduoti vaistų.
Po skambučio į RC pagalbos tarnybą gydytoja tikriausiai e. receptą pasirašė, todėl liepos 23 d. vaistinė, į kurią buvo kreiptasi, jau galėjo išduoti išrašytas med. pagalbos priemones. Su konkrečiomis vaistinėmis ar gatvėmis ši situacija nesusijusi.
„E. sveikatos sutrikimų ar nesklandumų pastaruoju metu nefiksuojama, todėl tokiais atvejais visuomet bendraujame su klientais ir aiškinamės jo konkrečią situaciją. Taip buvo ir šį kartą. Visus tinkamai pasirašytus e. receptus vaistinės tikrai mato ir pagal juos išduoda pacientams vaistus.
Tokių situacijų kartais pasitaiko ir tai yra visiškai natūralu: E. sveikatos sistema veikia dar tik porą metų, todėl kartais įvyksta žmogiškosios klaidos. Tokiais atvejais visada galima trumpam sugrįžti prie popierinių receptų – juos gydytojai vis dar išrašo, o vaistinės – priima ir pagal juos išduoda reikalingus vaistus.
Registrų centras E. sveikatos sistemą stebi, todėl visuomet gali atsakyti į klausimą, kur ir koks sutrikimas ar nesklandumas: mūsų infrastruktūroje, išorinėse ar sveikatos priežiūros įstaigose, tai techninė ar žmogiškoji klaida ir panašiai“, – teigė K.Petrošienė.
Visais atvejais į visus signalus yra nedelsiant reaguojama, susisiekiama su nesklandumus patiriančiais medikais, pacientais, ligoninėmis, sistemų tvarkytojais ar diegėjais, kartu dirbama ieškant atsakymų ar sprendimo būdų. Tiesa, ši bene didžiausia šalies informacinė sistema yra tarsi gyvas organizmas, ji nuolat vystosi, keičiasi, ją reikia tobulinti ir kuo geriau pritaikyti ir medikų, ir pacientų reikmėms.
Atstovė spaudai atkreipia dėmesį, kad E. sveikata susideda iš trijų elementų:
1. ESPBI IS (centrinė infrastruktūra, per kurią teikiama informacija ir kurioje saugomi visi sveikatos priežiūros įstaigų pateikti pacientų sveikatos duomenys bei kurios pagrindinis tvarkytojas yra Registrų centras),
2. su E. sveikata susiję kitų institucijų tvarkomi išoriniai registrai ir informacinės sistemos (per ESPBI teikiančios sveikatos duomenų formavimui reikalingą informaciją, pvz., iš VLK: informacija apie paciento draustumą, specialistų įdarbinimus, vaistų kompensavimą ir pan.) ir
3. regioninės sistemos (HIS), kurias tvarko ir stebi, ir tvarko pačios ligoninės ar poliklinikos.
RC per monitoringo sistemą gali užfiksuoti neracionalų išorinių sistemų veikimą (pvz., ilgas, sudėtingas išteklius vartojančias užklausas, negeneruojančias atsakymo, nesukuriančias dokumentų ir pan.) arba visai nutrūkusį duomenų teikimą. Visos E. sveikatos sistemos veikimas tiesiogiai priklauso nuo šių elementų veikimo – sutrikimas viename kuriame nors elemente paveikia visos sistemos veiklą.
Kas yra E. sveikata pacientams?
Kiekvienas Lietuvos gyventojas, besilankantis pas gydytojus, kurie naudojasi šia sistema (centrine infrastruktūra ar regionine savo sistema), gali prisijungęs (prisijungiant pacientui reikia elektroninio parašo arba e. bankininkystės) prie portalo www.esveikata.lt matyti visą savo sveikatos istoriją – diagnozes, gydymo eigą, išduotus siuntimus ar pažymas, paskirtus vaistus ir t. t.
„Tad tai ir yra viena svarbiausių naudų pacientui – vos prisijungęs prie sistemos per internetą jis gali matyti savo ligos istoriją, paskirtus vaistus, diagnozes, skiepus ir t. t.
Šiuos duomenis gali pamatyti ir kiti gydytojai, pas kuriuos lankosi pacientas, vadinasi, atpuola įvairių ligos istorijų, receptų ar pažymų nešiojimasis, gydytojai gali efektyviai dalintis informacija apie pacientą be papildomų pastangų.
Elektroninių receptų dėka gydytojams nebereikia išrašyti, o pacientui – nešiotis popierinių receptų. Taip dingsta jų suplėšymo, sugadinimo, suklastojimo ar pametimo rizika.
Ateityje E. sveikatos sistema besinaudojantys gydytojai galės pratęsti receptus be atskiro apsilankymo, nuotoliniu būdu, vadinasi, bus taupomas ir medikų, ir pacientų laikas. Taip pat naudojantis šia sistema galima išvengti brangių ir nereikalingų tyrimų, nes kitas gydytojas gali matyti anksčiau atliktus ir vis dar aktualius tyrimus.
Nelikus būtinybės skirti juos pakartotinai, taupomos lėšos, o ir pacientų sveikata – juk, pvz., rentgenas ar magnetinis veikia asmens sveikatą, todėl neturi būti dažnai daromi, o E. sveikata sudaro sąlygos nekartoti pavojingesnių ir brangesnių tyrimų, jei nėra būtinybės. Gydytojas, beje, gali ir „pakontroliuoti“ pacientą, nes mato, ar šis pagal išrašytą e. receptą įsigijo vaistus“, – atskleidė K.Petrošienė.
