Po procedūros vaikas bijojo vaikščioti
Vieni tėvai už kabineto durų girdėdami vaiko verksmus rauda kartu, o kiti piktinasi tokia praktika, mat vaikai patiria didžiulį stresą ir namo grįžta labai neramūs, traumuoti, kartais jiems išsivysto didžiulė baimė.
„Kai vaikui norėjo paimti kraują, mane išgrūdo lauk. Niekada gyvenime nebeklausyčiau medikų, nes po to parsivežus 2 metukų vaiką namo, iš to streso jis nebevaikščiojo, bijojo stotis ant žemės, prašėsi tik į glėbį“, – tvirtino Diana.
Negalėjo užmigti pusę metų
Vaikas prabudo nuo skausmo ir pamatė svetimus žmones. Po šio įvyko pusę metų negalėjo normaliai užmigti.
„Su dukrele gulėjome ligoninėje. Ji miegojo, atėjo slaugytoja ir pasakė, kad laikas įstumti kateterį. Aš pasakiau, kad ji ką tik užsnūdo. Seselė tikino, kad nieko baisaus, tad patikliai paėmiau vaiką ir nunešiau prie kabineto. Ją paėmė man iš rankų. Buvau sutrikusi.
Mano miegančiai dukrelei pradėjo stumti kateterį, aišku, ji prabudo nuo skausmo, pamatė svetimus žmones, o manęs šalia nebuvo. Jai tokį stresą įvarė, kad po to maždaug pusę metų ji negalėjo normaliai užmigti.
Tiesiog būdavo labai pavargusi, bet užmigti negalėdavo, nes tikriausiai bijojo, kad tai gali pasikartoti. Tai buvo viena didžiausių mano klaidų. Žinoma, dabar tokioje situacijoje elgčiausi kitaip, bet tą dieną buvau labai išsigandusi, sutrikusi ir, deja, neapgyniau savo vaiko“, – pridūrė Eglė.
Leido likti tik atėjus vadovui
Pasak kitos moters, sūnui buvo 2,5 m., kai reikėjo paimti iš venos kraują alergijai ištirti. Slaugytojos liepė neaiškinti, kaip reikia dirbti, ir stengėsi taip pat išvaryti už durų.
„Man prie akių viena slaugytoja susuko vaiką į paklodę ir laikė, kol kita veržė ranką ir taikėsi įdurti. Vaikas klykė ir šaukėsi manęs, niekada nemačiau jo taip baisiai verkiančio, o jos dar bandė varyti lauk.
Nesutikus išeiti jos atsisakė imti kraują, tačiau išgirdęs šurmulį atėjo to skyriaus vadovas. Tada slaugytojos persigalvojo ir neprieštaravo mano buvimui. Tereikėjo pakalbėti su vaiku, paaiškinti, kas bus. Kol laikiau jį už rankos, ramiausiai pavyko paimti kraują.
Po visko jos labai burbėjo, liepė vaiką aprengti už durų, kad tik greičiau išeičiau, o buvo žiema, todėl koridoriai šalti. Žinoma, dar ir baisiais žodžiais pradžioje išvadino. Moterys brandaus amžiaus, bet elgiasi žiauriai. Tikrai buvau šokiruota, tad remdamasi Vaiko teisių konvencija parašiau skundą“, – pasakojo Aistė.
Vaiko psichinė savijauta lemia gijimo procesą
Lietuvos psichologų sąjungos vaikų psichologė Sonata Vizgaudienė rekomenduoja tėvams per medicinos procedūras leisti būti kartu su vaikais.
„Bet kokiu atveju vaikui, ypač sergančiam, buvimas kitoje aplinkoje prie svetimų žmonių kelia stresą. Atskiriant nuo tėvų sukeliama dar didesnė įtampa, tai jam atrodo, kaip didelis košmaras, jis jaučiasi nesaugus. Vaikas stipriai traumuojamas, todėl gali tapti jautrus, irzlus, jam gali atsrasti nemiga, jis labiau prisiriša prie mamos“, – tvirtino psichologė.
S.Vizgaudienės teigimu, psichologai rekomenduoja leisti tėvams dalyvauti kartu su vaikais bet kokiose procedūrose. Tokiu atveju viskas vyktų kur kas sklandžiau, jei mamos galėtų būti šalia, palaikyti vaiką už rankos, pakalbinti bei paguosti. Tai sumažintų vaiko patiriamą stresą, įtampą ir skausmą.
„Galiu pasidalyti savo patirtimi: kai penkerių metų sūneliui operavo tonziles, buvau labai maloniai nustebinta, kad mane įleido į operacinę. Leido ji paguldyti ir palaikyti už rankos. Gydytojai kaip tik liepė šypsotis, glostyti, kalbėti su juo, kol nurims ir užmigs.
Vaikas nepatyrė jokio streso, užmigo operacinėje ramus, o pabudęs palatoje nė nesuprato, kas nutiko. Viskas praėjo puikiai, nes buvo sukurtos tinkamos sąlygos, leidžiančios vaikui jaustis saugiam“, – pasakojo ji.
Be to, ji pridūrė, kad vaiko psichinė savijauta lemia gijimo procesą, kuo mažiau streso patiria, tuo jo imuninė sistema yra stipresnė, todėl gali geriau ir greičiau sveikti.
Tvarka turėtų būti orientuota į vaiko interesus
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė bei Seimo laikinosios vaikų gerovės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad yra gavusi ne vieną tėvų skundą, todėl išsiuntė užklausas į visas Lietuvos ligonines apie vaikų atskyrimo nuo tėvų tvarką teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Absoliuti dauguma ligoninių pateikė įvairius atsakymus, kai kurios išsamius, kitos – labai lakoniškus, tačiau akivaizdu, kad didėja supratimas, jog tėvai yra svarbūs vaiko gydymo proceso dalyviai.
Tiek kaip su vaiko sveikata susijusių sprendimų priėmėjai, tiek kaip tiesioginį poveikį vaiko gijimo greičiui ir kokybei darantys asmenys. Tad daugelis ligoninių teigia siekiančios sudaryti sąlygas tėvams būti šalia vaiko visą laiką, išskyrus kai tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams arba trukdo atlikti medicinines procedūras.
Čia ir atsiranda skirtumai praktikoje – kaip konkrečios ligoninės vadovybė ar netgi konkretus gydytojas ar slaugytoja traktuoja trukdymą.
Tad vienur vis dar, deja, normalu išsinešti klykiantį vaiką į procedūrinį kabinetą be paaiškinimų ir tėvų bei vaiko sutikimo dėl konkrečios procedūros, tuo met kitur jau siekiama konkrečiai ir aiškiai pristatyti procedūrą, ypač invazinę (o stacionare, natūralu, daugelis procedūrų tokios ir yra), tiek tėvams, tiek vaikui, nes suvokiama, kad aiškiai gydymo procesą suprantantys tėvai ir tampa vertingais pagalbininkais, ir tiesiogiai teigiamai veikia mažojo ligoniuko būklę neišvengiamų skausmingų potyrių metu“, – pranešė D.Šakalienė.
Taip pat akivaizdu, kad kol kas bendros tvarkos nėra, o turėtų būti ir ji turėtų būti orientuota į geriausius vaiko interesus atsižvelgiant tiek į somatiką, tiek į psichiką, kitaip tariant, tiek į mažojo paciento fizinius negalavimus, tiek į emocinius poreikius.
Pažeidžiamos vaiko teisės
Be reikalo traumuojant vaiką atskyrimu nuo tėvų ilgesniam laikotarpiui ar vaikui nesuprantamose, gąsdinančiose, skausmingose situacijose (tai ypač žalinga ankstyvame amžiuje), be abejo, pažeidžiamos vaiko teisės.
„Emocinis vaiko traumavimas yra smurto prieš vaiką forma. Taip pat primenu, kad ketvirtoji smurto prieš vaiką forma – nepriežiūra – teisės aktais apibrėžiama kaip vaiko pagrindinių poreikių netenkinimas, įskaitant ir emocinius bei vystymosi poreikius.
Emocinių ir vystymosi poreikių tenkinimo klausimas ypač aktualus, kai kalbame apie labai mažus vaikus, – tiek valandų valandas palatoje vienas paliktas, tiek išgąsdintas ir atskirtas nuo tėvų mažylis kenčia. Faktiškai kai kuriais atvejais galima fiksuoti institucinį smurtą prieš vaiką“, – dalijosi informacija Seimo narė.
2011 m. Europos Taryba parengė gaires vaiko nežeidžiančiai sveikatos priežiūros sistemai. Jose numatyta, kad tiek sveikatos priežiūros politikos formavimas, tiek paslaugų planavimas ir teikimas turi būti orientuoti į geriausius vaiko interesus, būti draugiški vaikui, netraumuojantys ir atsižvelgti į vieną pagrindinių vaiko teisių – nebūti atskirtam nuo tėvų.
„Žinoma, pas mus vis dar gajus požiūris, kad tėvai trukdo. Noriu paskatinti padiskutuoti, ar ne per lengvai sveikatos priežiūros specialistai nurašo tėvus, kaip nepajėgius nieko suprasti trukdytojus?
Juk tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir taip, kartais jie nerimauja, dėl to kartais elgiasi nekorektiškai, bet ar ne verčiau juos geranoriškai įtraukti į procesą, paaiškinti, informuoti, paversti sąjungininkais, kurie tiek palengvins personalo darbą, tiek užtikrins kur kas lengvesnį mažojo paciento gijimo procesą“, – pabrėžė D.Šakalienė.
