Nuo liepos vidurio įsigaliojusi nauja vaistų kompensavimo tvarka pacientams kelia vis daugiau nerimo – už svarbiausius medikamentus priemokos didėja, o iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukus ketvirtadalį vaistų tenka rinktis pigesnius, dėl kurių poveikio kyla abejonių. Ypač sunerimę sunkiomis ligomis sergantys žmonės, kuriems vaistai gyvybiškai svarbūs.

Teks keisti įprastus vaistus

Vilma Radavičienė sako jaučianti didžiulę įtampą dėl savo sveikatos: moteris 42 metus serga cukriniu diabetu, prieš 16 metų jai persodintas inkstas. Komplikacijų daugėja, tenka gerti vis daugiau vaistų ir juos atidžiau rinktis. Imunosupresantai, kraujospūdį mažinantys medikamentai, insulinas – gyvybiškai būtini, o kur dar kiti vaistai.

„Kai ministras sako, kad vaistai pinga, aš nesuprantu, kokioje Lietuvoje gyvename“, – sako V. Radavičienė. Ji neseniai grįžo iš vaistinės, kur pirko tik mažą dalį reikalingų medikamentų. Išleido daugiau nei 15 eurų: vieni vaistai kainavo per 7 eurus, kiti – beveik 6, treti – 2,5 euro. Moteris dar nepirko insulino, tačiau sako girdėjusi, kad priemoka už jį drastiškai išaugo – ligos bičiuliai socialiniuose tinkluose skundžiasi vien tik už šį vaistą sumokėję apie 35 eurus (su 100 proc. kompensacija).

V. Radavičienės manymu, vis dėlto blogiausia – ne kaina, o tai, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas labai susiaurėjo: neliko ketvirtadalio medikamentų. „Aš pasitikiu gydytojais, ir jei jie po ilgų bandymų man parinko tinkamiausią vaistą, jį ir noriu vartoti. Tačiau vaistinėje išgirstu: ne, šito negalima, imkit kitą. Dėl sveikatos atsisakyčiau visko, daug mokėčiau už vaistus, tačiau tegu manęs nepradeda gydyti vaistininkai ar ministerijos valdininkai. Kiekvienas žmogus yra individualus, kiekvieną vaistai veikia skirtingai. Leiskime tai spręsti gydytojams“, – piktinasi moteris.

Patyrė daugybę komplikacijų

Šie nuogąstavimai – ne be reikalo. V. Radavičienė sako esanti labai jautri keičiamiems vaistams. Be to, kai vartoji saują medikamentų, labai svarbu, kad jie derėtų tarpusavyje: „Kol parinkome tinkamus vaistus nuo kraujospūdžio, gydytoja ilgai vargo, nes aš daug ko netoleruoju: tai edema prasidėdavo, tai dusulys, tai dar kas nors. Arba tiesiog neveikdavo kraujospūdžio – jis kildavo iki 200.“

Moteris pasakoja, kad kraujospūdį pavyko suvaldyti tik po ilgų bandymų. Deja, tokios dozuotės, kokią parinko gydytoja, kompensuojamųjų vaistų sąraše nebeliko – vaistinėje pasiūlė kitą. Telieka tik spėlioti, koks bus poveikis. Vilma sako žinanti ne vieną atvejį, kai vietoj 10 mg tabletės tenka pirkti 50 mg, arba vietoj vienos tabletės nuo kraujospūdžio reikia gerti 3.

Moteris ne be reikalo taip nerimauja – ji ne kartą atsidūrė situacijoje, kai teko kovoti dėl gyvybės. Visai neseniai išgyveno kojos piršto amputaciją. „Kai patiri visas įmanomas komplikacijas, kai vartoji kalną vaistų, kiekvienas pasikeitimas vėl gali labai pabloginti savijautą. Pasikeis 3 vaistai – kaip atskirti, nuo kurio kils komplikacijos? Stengiuosi laikytis, bet gyvenu baimėje. Ar nebus taip, kad netrukus užplūsime skyrius su įvairiomis komplikacijomis ir teks spręsti jau didesnes bėdas?“ – svarsto V. Radavičienė.

„Noriu tik galimybės pasirinkti. Aš nenoriu pigiausio vaisto, aš noriu to, kuris man labiausiai tinka. Noriu gerai jaustis, noriu dar dirbti, – sako Vilma. – Esame pavargę nuo savo ligų. Jei dar ministerija pradeda pagalius kaišioti į ratus, prarandi visą optimizmą ir norą gyventi.“

Insulinas pabrango drastiškai

Lietuvos diabeto forumo generalinis direktorius Edvinas Geriksas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją atkreipdamas dėmesį į drastiškai pabrangusius kai kuriuos vaistus. Pavyzdžiui, už naujos kartos insulino dėžutę pacientams teks primokėti 20 ir daugiau eurų. Anksčiau už šį insuliną mokėti nereikėjo arba suma buvo minimali.

Pačiam Edvinui šio insulino pakanka daugiau negu mėnesiui, tačiau yra žmonių, kuriems jo reikia kur kas daugiau. Be to, daugelis diabetu sergančių vartoja nemažai kitų vaistų. Kiek jie išleis gydymui? „Ministerija sako, kad sumažino priemokas už vaistus, tačiau mes to nematome. Mes pastebime tik tai, kad atėję į vaistinę turime nemažai primokėti“, – sako Lietuvos diabeto forumo generalinis direktorius.

E. Geriksas stebisi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kad pigesni vaistai dažnai niekuo nesiskiria nuo brangesnių, esą jų poveikis labai panašus. Pacientų atstovo teigimu, tai netiesa. Kol buvo parinktas tinkamas insulinas, 38 metus diabetu sergantis Edvinas sako daug kartų gulėjęs ligoninėje, ilgai ir kruopščiai matavęs cukraus lygį. Deja, daugelis vartotų insulinų netiko – cukraus suvaldyti nepavykdavo.

Situacija pasikeitė tik pradėjus vartoti naujos kartos insuliną. Pagaliau gyvenimas grįžo į normalias vėžes, buvo galima lengviau atsikvėpti. Šis insulinas padeda net tais atvejais, kai cukraus lygis sunkiai valdomas. Deja, dėl didelės vaisto kainos žmonės gali jo neįpirkti, jie tiesiog rinksis pigiausią insuliną. E. Geriksas įsitikinęs, kad tai ne išeitis – vartojant prastesnį vaistą bus blogiau kontroliuojamas diabetas, o tai gali lemti rimtas komplikacijas ateityje.

Maža to, minėtas naujosios kartos insulinas nebebus skiriamas naujiems pacientams, taip pat kaip kitas, kuris, įrodyta, vienintelis tinka nėščiosioms. Šie vaistai bus išrašomi tik tęsiant gydymą. Žmogus net sutikęs brangiai sumokėti jų nusipirkti negalės, nes gydytojas tiesiog negalės jų skirti. „Ministerija žino geriau, nesvarbu, ką mano žmogų gydantis daktaras, – stebisi E. Geriksas. – Ir visai nesvarbu, kad žmogus praėjo 9 pragaro ratus ieškodamas tinkamiausių vaistų, jis vis tiek verčiamas rinktis pigiausią.“

Insulinas turėtų būti visiškai kompensuojamas

Insulinas – ne vienintelis dalykas, kurių reikia diabetu sergantiems pacientams: tenka pirkti ir diagnostines juosteles bei adatėles, jau nekalbant apie komplikacijų gydymą.

Pasak E. Gerikso, dabar kompensuojama iki 75 diagnostinių juostelių per mėnesį – 2,5 per dieną. Vis dėlto cukrų reikėtų matuoti daug dažniau – prieš valgį, po fizinio krūvio ir t. t. Deja, ne visi žmonės tai daro, nes juostelės gana brangios – 50 vienetų dėžutė kainuoja keliolika eurų. Tai reiškia, kad taupydami žmonės insuliną neretai leidžiasi „iš akies“, o tai labai blogai. „Kas būna, kai nėra tinkamai reguliuojamas cukrus? Atvažiuokit į Kauno klinikas, aš jums parodysiu: čia pilna ligonių be kojų, be inksto, be akių, – sako Edvinas. – Diabetas graužia panašiai kaip vėžys. Net nepamatysi, kaip suvalgys. Tai XX–XXI amžių epidemija.“

E. Gerikso teigimu, visur Europoje tokie gyvybiškai svarbūs vaistai kaip insulinas yra visiškai kompensuojami – skirti lėšų prevencijai daug pigiau negu gydyti. Jis pabrėžia tikintis, kad ministerija pakeis savo sprendimą. „Gyvenę sovietmečiu esame visko paragavę. Juostelių nebuvo, cukrų galima pasimatuoti tik poliklinikose, naudodavome baisius švirkštus. Kad gali būti kitaip, pamačiau 1990 metais išvažiavęs į stovyklą Amerikoje, kuri pakeitė mano gyvenimą, – dalijasi patirtimi Lietuvos diabeto forumo generalinis direktorius. – Dabartiniai jaunuoliai turi daug daugiau – tėvai dažnai aukoja visus pinigus, kad užtikrintų vaikui geriausias priemones. Gerai kontroliuodami diabetą žmonės kokybiškai gyvena ir 50–60 metų. Deja, valdžia daro viską, kad žmonės nepasinaudotų esamomis galimybėmis.“

VLK: vaistai brangsta išimtiniais atvejais

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus sako, kad pokyčių kompensuojamųjų vaistų srityje atsirado nuo šių metų liepos 12 d., kai įsigaliojo naujas 2018 m. III ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Be to, nuo šių metų balandžio 1 d. iš esmės pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainodara, taip pat keitėsi taisyklės, pagal kurias vaistai įrašomi į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Nauja kainodara skirta konkurencijai tarp vaistų gamintojų didinti. Tokiu keliu jau žengė daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Skandinavijos šalys.

Įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, už kompensuojamuosius vaistus nustatyta maksimali priemoka, arba vadinamosios priemokų „lubos“. Tai padaryta, kad pacientams tektų mažiau primokėti už kompensuojamuosius vaistus arba išvis nereikėtų už juos primokėti. Specialistai apskaičiavo, kad kainyne nustačius didžiausią galimą paciento priemoką, žmonės per metus sutaupys apie 7,3 mln. eurų.

Pasak E. Stropaus, nustačius naują tvarką, taupys ne tik pacientai. Skaičiuojama, kad 2018 m. III ketvirtį taip pat bus sutaupyta apie 1,8 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Specialisto teigimu, už sutaupytas PSDF biudžeto lėšas galima pagelbėti daugiau pacientų, t. y. kompensuoti daugiau vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti inovatyvių vaistų, taip pat didinti kai kurių ligų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kompensavimo lygmenis.

Pavyzdžiui, jau nuo šių metų liepos 18 d. didėjo kompensavimo lygiai. Vaistai, skirti kraujotakos sistemos ligoms gydyti, ir vaistai, skiriami dėl lipoproteidų apykaitos sutrikimų bei kitų lipidemijų, jau kompensuojami 90 proc. bazinės vaisto kainos (anksčiau buvo 80 proc.). Visoms kitoms ligoms gydyti skiriami vaistai, kurie iki šiol buvo kompensuojami 80 arba 90 proc., pradėti kompensuoti 100 procentų.

Nustačius priemokų „lubas“ už kompensuojamuosius vaistus, priemoka negali viršyti 4,11 euro, tuo atveju, kai kompensuojama 100 proc. bazinės vaisto kainos. Vadinasi, net ir už pačius brangiausius vaistus, jei jie kompensuojami 100 proc., pacientai primoka ne daugiau kaip iki 4,11 euro. Atkreipiame dėmesį, kad tokia priemoka yra už 1 vaisto pakuotę.

Specialistų teigimu, tam tikrais išskirtiniais atvejais paciento priemoka gali viršyti nustatytas „lubas“ – jei gamintojas nesutiko mažinti kainos, o vaistas yra būtinas pacientams ir negali būti pakeistas kitu.

Lubos netaikomos, jeigu vaistai kompensuojami 80–90 proc. Pavyzdžiui, jeigu vaistas kainuotų 11 eurų, o bazinė jo kaina būtų lygi 10 eurų, esant 100 proc. kompensacijai pacientas primokės 1 eurą, kompensuojant 90 proc. – 2 eurus, 80 proc. – atitinkamai 3 eurus.

Gamintojas nesutiko mažinti naujosios kartos insulino kainos tiek, kad paciento priemoka atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nepaisant to, kad šis vaistas su kitu to paties gamintojo insulinu išskirtas į atskirą grupę, pacientui už jį tenka primokėti 13,2 euro, nors kompensuojama 100 proc. bazinės kainos. Šis vaistas paliktas kainyne su didele priemoka pacientams, tačiau ribojant jo skyrimą – tik tęstiniam gydymui, išskyrus vaikus iki 2 metų.

Siūloma skirti pigesnį vaistą

Dėl gydymo skyrimo ar pakeitimo VLK rekomenduoja pacientui visada tartis su gydytoju. Nesiūloma skirti pigiausių vaistų, tačiau siūloma, esant medicininėms indikacijoms, keisti į kitus tos pačios veikliosios medžiagos taip pat saugius vaistus, kurių kaina mažesnė. Gydytojas, nustatydamas pacientui gydymą, skiriamus vaistus taip pat turėtų įvertinti ir farmakoekonominiu požiūriu. Jei paciento ligą galima pagydyti vaistu, kuris kainuoja mažiau, o jo veiklioji medžiaga tokia pati, toks vaistas turėtų būti pirmas.

„Kartu pažymime, kad nė viena kompensuojamųjų vaistų veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš III ketvirčio vaistų kainyno, todėl pacientai gali gauti jiems gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus. Paprastai vaistų grupėje yra du ir daugiau medikamentų, kitaip tariant, vaistų kitais pavadinimais, tad pacientui rinktis yra iš ko, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas. – Be to, sudarant naująjį kainyną, nebuvo išbrauktas ir nė vienas plačiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, kurių receptų išrašoma daugiausia.“