Atrodytų, už tokį atsakingą darbą jie verti ne tik išskirtinės pagarbos, bet ir atitinkamo atlygio.
Tačiau kaip sako Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė, mūsų šalyje juos laiko tik moraliniai dalykai.
„Materialiai mes gyvename oriai tik grynu oru, ne alga. Tuo šventu jausmu, kai sustoji prie gimdymo lovos ir pakeli ant rankų kūdikėlį, jautiesi pakylėtas. Šioje profesijoje mūsų vidutinę kartą laiko tik šie moraliniai dalykai“, – portalui lrytas.lt pripažino I.Joneliūnienė, pati praktikuojanti akušerė.
Baimę kelia mažėjantis gimstamumas
Klausantis profesionalios akušerės kyla klausimas, kiek vertas su žmonių gyvybėmis dirbančių profesionalų darbas? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje dirbo 921 praktikuojantis akušeris.
„Profesine prasme akušerio atsakomybė yra didesnė, nes vienu metu atsakoma už dvi gyvybes: naujagimio ir motinos. Tai ne tik rizika, bet ir didelė įtampa. O tinkamo įvertinimo ir atlygio už šį darbą negaunantys specialistai tikrai jaučiasi blogai.
Kaip ir minėjau, tas šventas jausmas mus įkvepia ir palaiko. Dar įtampos ir nerimo prideda mažėjantis gimstamumas. Tai ypač jaučia maži miesteliai. Tokie kaip Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Vilkaviškis“, – apie žmonių baimę netekti darbo pasakojo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad išvažiuoja daugiausia būtent jų pacientės, potencialios gimdyvės.
Gimdyti ateina paauglės
I.Joneliūnienė atskleidė ir kitą šių potencialių gimdyvių emigracijos pusę – gimdyti vis dažniau ateina paauglės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jauniausios gimdyvės 2016 m. buvo 15-metės, tokių 15-mečių buvo 35.
„Būtent todėl moterų sveikatos priežiūra darosi sudėtingesnė, krūviai ir gimdymo sąlygos keičiasi, gimdymo sudėtingumas keičiasi, gyvenimo būdas, tik ne sąlygos darbuotojams.
Bet reikėtų pasidomėti, kodėl išvažiuoja mūsų moterys. Priežasčių yra ne viena, tačiau bene didžiausia ta, kad jos negauna norimos meilės ir šilumos. Vienos išvažiuoja gimdyti kitur, kitos bėga gimdyti į namus. Akušerė bėgdama nuo vienos prie kitos pacientės negali to duoti. Per gimdymą, kuris trunka 16–18 val., tu tiek bendrauji su ta moterimi, kad tampi ir šeimos nariu, ir draugu, tad negali išdalinti savęs kelioms, o privalai“, – pasakojo specialistė.
Jos teigimu, dabar moterys šilumos svarbiu momentu ieško ne tik pasirinkdamos gimdymą namuose, bet ir pasitelkdamos dulas. Tokių yra tekę matyti ir pašnekovei. „Tai galbūt nėra masinis reiškinys, bet pati Kaune esu mačiusi dvi. Viena iš jų vėliau tapo akušere“, – pasakojo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė.
Alga – ne paslaptis, o gėda
Pasak I.Joneliūnienės, keturios moterys po cezario pjūvio ir 7–8 po normalaus gimdymo būtų idealus krūvis. Tačiau ligoninių vadovai apie tai nenori net girdėti ir kelti atlyginimų už mažesnį krūvį, nors atsakomybė nėra mažesnė. Jos teigimu, nesureguliuoti krūviai ir sudaro didžiąją dalį problemų.
„Sunku prisivilioti jaunas akušeres, nes diplomo ir licencijos neužtenka, reikia praktikos. Bet kai mergaitės pamato, kad net paskolos negaus su tokiu atlyginimu, pabėga. 570 eurų stacionare akušerio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – tai ne didelė paslaptis, o didžiulė gėda.
Tokios akušerės neretai ir bėga į namus priiminėti gimdymų. Finansai tikrai ne paskutinėje vietoje, žinoma, ir atsakomybė dar nesuvokiama. Juk net maža rizika bet kurią akimirką gali virsti didele. O šalia nebus kitų specialistų, ne visi tai įvertina“, – sakė I.Joneliūnienė.
Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė pasakojo nebetinkinti didesnės algos pažadais. „Tai – žodžių žaismas, nes viskas palikta spręsti įstaigos vadovui“, – aiškino ji. Tačiau pridūrė, kad džiaugiasi Lietuvos akušerių aprūpinimu priemonėmis, todėl sąlygos pacientėms ir akušerėms pagerėjo, tik ne finansine prasme.
Verta paminėti, kad birželio pabaigoje Seimas patvirtino Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projektą, kuriuo bus leidžiama akušerei (ne gydytojui akušeriui-ginekologui) teikti gimdyvei gimdymo priežiūros paslaugas namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių.
