Šiuos simptomus vyras palaikė paprasčiausiu perkaitimu saulėje, nė neįtardamas, kad atsinaujino pavojinga liga – ūminis pankretitas su pūliniu šalia kasos ir sepsis.
Nė vienas tradicinis tokiais atvejais taikomas gydymo metodas netiko, todėl Kauno klinikų medikai ryžosi pacientą gelbėti ypatingu būdu – atlikdami minimaliai invazinį pūlinio prie kasos drenavimą, operaciją kontroliuojant kompiuteriniu tomografu.
Tokia operacija Kauno klinikose buvo atlikta pirmąsyk, o jai atlikti Kauno klinikų medikai suvienijo gausias daugiadalykės komandos pajėgas. Į pagalbą chirurgams atskubėjo ir radiologai.
Pirma tokia Kauno klinikose
Minimaliai invazinės procedūros, kontroliuojamos šiuolaikiniais radiologijos metodais, jau tapo įprastine praktika daugelyje medicinos sričių, tarp jų – ir chirurgijoje.
„Siekiame maksimalaus saugumo pacientui, atsakingai parenkame gydymo taktikas, todėl daugelio intervencijų nebeįsivaizduojame be daugiadalykės komandos.
Ši operacija taip pat nebuvo išimtis – pirmą kartą Kauno klinikose buvo atliktas minimaliai invazinis pūlinio prie kasos drenavimas, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu.
Tokia operacija mažina komplikacijų tikimybę, pooperacinis laikotarpis būna daug lengvesnis ir pacientas po operacijos gali greičiau grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą“, – pasakojo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas dr. Tomas Vanagas.
Ligos požymių nenujautė
Pacientas Albinas, kuriam buvo atlikta minėta operacija, prisimena, kad nejautė jokių išskirtinių ligos požymių, nors žinojo, kad turi kasos sutrikimų.
„Jau anksčiau esu sirgęs ūminiu pankretitu (nekrozinis kasos uždegimas), tačiau nemaniau, jog situacija galėtų pasikartoti. Gražų birželio dienos vakarą netikėtai pasijaučiau lyg susirgęs gripu: pakilo temperatūra, laužė kaulus, skaudėjo galvą. Iš pradžių galvojau, jog perkaitau saulėje, – gyvenu kaime, tą dieną dirbau lauke, todėl minties apie tai, jog atsinaujino problemos su kasa, neturėjau“.
Tačiau po dviejų dienų vyras iš vienos iš Lietuvos ligoninių buvo pervežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kuriame, atlikus pilvo kompiuterinę tomografiją ir kitus reikalingus tyrimus, išgirdo diagnozę – nekrozinis kasos uždegimas su pūliniu šalia kasos ir sepsis.
„Supratau, jog vasaros darbus turėsiu kuriam laikui užmiršti“, – kalbėjo pacientas, šiuo metu sėkmingai sveikstantis po operacijos.
Išgelbėjo nuo sudėtingos operacijos
Tokiu sudėtingu atveju kaip Albino pūlinys turėjo būti atvertas arba atviros operacijos metu arba minimaliai invaziniu būdu – į pūlinį, naudojant ultragarsą, įkišus dreną, per jį pūlinys būtų pašalintas, skelbiama Kauno klinikų pranešime spaudai.
„Atvira operacija yra ir sudėtinga, ir pavojinga pacientui. Tokios operacijos metu neišvengiamai pažeidžiami organizmo suformuoti apsauginiai barjerai, neleidžiantys infekcijai plisti, todėl laikotarpis po operacijos gali pacientą ilgam paguldyti į lovą.
Šiais laikais alternatyva tokiai operacijai yra minimaliai invazinis pūlinio drenavimas ultragarsu. Į pūlinio ertmę yra įkišamas drenas, per kurį pasišalina pūliai ir nėra suardomi apsauginiai organizmo suformuoti barjerai. Tačiau dėl šio paciento atvejo išskirtinumo drenavimas, kontroliuojant ultragarsu, nebuvo techniškai įmanomas.
Pūlinio ertmėje buvo dujų intarpai ir ultragarsu negalėjome susiformavusio pūlinio atskirti nuo šalia esančių tuščiavidurių pilvo ertmės organų, todėl tapo itin svarbus daugiadalykės komandos susivienijimas. Pagalbos paprašėme kolegų radiologų“, – operacijos išskirtinumą aiškino dr. T.Vanagas.
Radiologijos klinikos gydytojo radiologo Domo Golubicko vadovaujama radiologų komanda kartu su dr. T.Vanagu užpilvaplėvinio tarpo pūlinio šalia kasos drenavimą atliko kompiuteriniu tomografu. Šis dviejų klinikų specialistų bendradarbiavimas suteikė galimybę pacientą išgelbėti nuo sudėtingos operacijos.
Apšvitos dozė buvo minimali
D.Golubickas teigia, jog šiuolaikinė radiologija neįsivaizduojama be intervencinių procedūrų – jos atliekamos jų eigą kontroliuojant radiologiniais tyrimo metodais.
„Šiuo konkrečiu atveju ne tik diagnozavome pakitimus, bet kartu su chirurgais atlikome ir gydomąją procedūrą. Kompiuterinės tomografijos metodas leido vizualizuoti tam tikras intervencijai reikalingas zonas. Dėl šios priežasties pacientui tekusi apšvitos dozė buvo minimali, o rezultatus – optimalus“, – kalbėjo gydytojas radiologas.
„Nuo pirmos minutės ligoninėje jaučiausi ramiai ir žinojau, kad esu patikimose rankose – visi gydytojai aiškino, kas ir kodėl bus atliekama, kartu aptarėme procedūros eigą. Esu labai dėkingas visiems gydytojams ir slaugytojams, jog šiandien galiu gyventi be skausmų“, – šypsojosi pacientas Albinas.
Kas yra ūminis kasos uždegimas?
Ūminis kasos uždegimas, arba pankreatitas, yra liga, kurią gali sukelti tulžies pūslės akmenligė, netinkamas maitinimasis, kai kurių medikamentų vartojimas, infekcijos. Apie 20 proc. kasos uždegimo atvejų priežastis nėra žinoma.
Ūminis pankreatitas sukelia staigią kasos ląstelių žūtį, o agresyvūs kasos fermentai pažeidžia pačią kasą ir patenka į kraują, todėl nukenčia ne tik kasa, bet ir visas organizmas, taip pat pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, kiti organai.
Svarbu laiku ir tinkamai gydyti tulžies pūslės akmenligę, subalansuotai maitintis ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Iš viso Kauno klinikose jau atliktos dvi minimaliai invazinės kasos pūlinio drenavimo operacijos, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu.
