Anot jų, šiuo laikotarpiu į medicinos klinikas ir vaistines užplūsta daugiau žmonių nei įprastai. Švenčių metu specialistai ragina laikytis paprastos taisyklės – saiko: mėgaujantis savaitgaliu ir prie stalo.
Specialistai dažnesnius sveikatos sutrikimus po ilgųjų šventinių vasaros savaitgalių pastebi kiekvienais metais. Anot jų, iš anksto galima numatyti, dėl kokių priežasčių į medicinos klinikas ar vaistines kreipsis žmonės.
„Tendencija nesikeičia: po švenčių vaistines užplūsta besiskundžiantys apsinuodijimu alkoholiu ar maistu, virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pilvo pūtimu. Tiesa, į vaistines ateina ir tie, kurie patyrė traumas būdami neblaivūs ar perkaito saulėje“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Rasa Proscevičienė.
Tuo metu, „InMedica“ Lazdynų padalinio šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič antrina teikdama, kad vieni dažniausių nusiskundimų ne tik per Jonines, bet ir visos vasaros metu – virškinimo sistemos, tačiau priduria, kad vasarotojus kankina ir gerklės problemos.
„Atėjus ilgiesiems savaitgaliams žmonės nori ištrūkti į gamtą, sėda į automobilius ir patraukia į kelionę. Esant karštam periodui, dėl staigių temperatūrų pokyčių, kondicionierių naudojimo automobiliuose dažnai pasikartoja tonzilitas, sloga, ryklės uždegimas“, – konstatuoja gydytoja.
Anot medikų ir vaistininkų, vieną dažniausių vasaros negalavimų – virškinimo sistemos streikavimą žmonės sprendžia vartodami vaistus, tačiau neretai juos maišo su alkoholiniais gėrimais.
„Virškinimo sistemai pagerinti skirti vaistai negali būti vartojami su alkoholiniais gėrimais, nes tai gali sumažinti skrandžio toleranciją minėtiems vaistams. Patariama išgėrus alkoholio vaistų nevartoti bent jau pora valandų.
Vaistus reikėtų užgerti vandeniu, kitu atveju jų vartojimas nebus efektyvus. Be to, jeigu skausmą bandoma numalšinti kelių rūšių vaistais, svarbu patikrinti jų suderinamumą. Tai nemokamai galite padaryti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“, – primena R.Proscevičienė.
Medikai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad alkoholio vartojimas itin pavojingas atšilus orui.
„Alkoholis visada neigiamai veikia organizmą, tačiau esant karštam orui jo poveikis sustiprėja. Atsiranda papildoma apkrova širdies raumeniui, kraujagyslėms, kepenų, kasos audiniui, nukenčia smegenų ląstelės, padidėja rizika galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atsiradimui“, – sako gydytoja M.Puzelevič.
Tuo metu, vaistininkė priduria, kad vasarą širdžiai ir taip tenka didesnis krūvis: išsiskiriant prakaitui, organizme kartais ima trūkti magnio ir kalio, kurie yra būtini palaikyti normaliai širdies veiklą, todėl alkoholinių gėrimų derėtų atsisakyti arba vartoti itin saikingai.
„Suprantama, kad žmonės besidžiaugdami ilgesniu savaitgaliu nori atsipalaiduoti ir deja, bet sunkiai įsivaizduoja šį procesą be alkoholio, tačiau svarbu atsiminti, kad net ir maži alkoholio kiekiai nuodija mūsų organizmą: kenkia širdžiai, kepenims, centrinei nervų sistemai.
Tai ypatingai aktualu vyresniems žmonėms, juk geriant alkoholinius gėrimus netenkama daug skysčių, gali atsirasti kraujotakos sutrikimų ir dar blogiau – atsiranda insulto ar infarkto grėsmė“, – perspėja R.Proscevičienė.
