Anksčiau sugebėjęs išgyventi tik graužikų organizmuose, maras plinta tarp žmonių per blusų įkandimus. Kadangi žiurkės ir pelės jau tūkstančius metų seka paskui žmones į naujas gyvenvietes, sunku nustatyti, kur sunkią infekcinę ligą sukelianti bakterija atsirado pirmiausiai.
JAV yra viena iš šalių, kurioje maras labiausiai paplitęs, todėl daugelis šios šalies parko ženklų įspėja lankytojus, kad laikytųsi atokiau nuo graužikų ir vilkėtų apsauginius drabužius arba naudotų priemones, apsaugančias nuo vabzdžių ir parazitų.
Tačiau, nepaisant statistiškai didesnių sergamumo rodiklių, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius tokiomis infekcijomis užsikrėtusiųjų skaičius yra labai mažas – maždaug 1–17 atvejai.
Vaikas, kuris po blusos įkandimo susirgo maru, neseniai vyko į Oregoną. Kadangi infekcijos inkubacinis periodas užtrunka kelias dienas, kol kas nėra nustatyta, kur jis pasigavo ligą nešiojantį parazitą.
Pacientas ligoninėje buvo gydomas antibiotikais, o laboratorinių tyrimų rezultatai patvirtino ir gąsdinančią diagnozę – buboninį marą.
Šio tipo maras pasireiškia tada, kai infekcija patekusi į kūną keliauja per limfines kraujagysles ir limfmazgius. Ligą sukelianti bakterija išskiria toksines chemines medžiagas, kurios sukelia karščiavimo, silpnumo ir galvos skausmo simptomus. Vėliau netoliese esantys audiniai pradeda mirti, todėl būdingos mėlynės ir patinimai.
Jei liga yra greitai gydoma antibiotikais, dauguma buboninių maro atvejų yra išgydomi. Tačiau jei per ilgai delsiama, infekcija gali pereiti į kraują ir sukelti grėsmę gyvybei.
Norėdami apsaugoti save ir savo augintinius rekomenduojama:
- Neliesti laukinių graužikų ir jų gaišenų;
- Laikyti savo augintinius atokiau nuo graužikų;
- Naudoti veterinarijos gydytojo patvirtintą produktą nuo parazitų, skirtą augintiniams;
- Apsaugoti namus, kad į juos nepatektų graužikai: neviliokite jų atvirai laikomais maisto produktais bei augintinių maistu.
Kaip užsikrečiama?
Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, pagrindinis šių bakterijų rezervuaras yra graužikai. Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus. Kiti žinduoliai taip pat gali būti infekuoti.
Galimi ir kiti šios infekcijos plitimo keliai. Yersinia pestis į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų / žmonių audiniais, kūno skysčiais. Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu (dažniausiai mažesniam nei 2 m).
Ligos simptomai:
Maro klinika priklauso nuo sukėlėjo patekimo vartų. Skiriamos trys pagrindinės ligos formos – buboninis maras, septiceminis ir plaučių maras.
Buboninis maras sudaro 80-95 proc. visų ligos atvejų. Inkubacinis periodas 1-7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai. Yersinia pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos.
Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., anksti pritaikius tinkamą gydymą – 10-20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.
Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje. Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą.
Septiceminis maras gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.
Plaučių maras išsivysto Yersinia pestis bakterijomis patekus į kvėpavimo takus arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas 1-4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Jam būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Anksti nepritaikius gydymo plaučių maras baigiasi mirtimi.
Maro profilaktika ir kontrolė susijusi su graužikų ir blusų populiacijos kontrole, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu, asmenų, sergančių plaučių maru, izoliacija, artimą sąlytį su plaučių maro atveju turėjusių asmenų nustatymu ir stebėjimu kt.
Maras gydomas antibiotikais. Ankstyvas antibiotikų skyrimas svarbus tiek gydant, tiek vykdant maro profilaktiką.
Vadovaujantis PSO informacija, asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su asmenimis, sergančiais maru, arba asmenims, turėjusiems didelės rizikos ekspoziciją, pvz., blusų sukandimai, sąlytis su infekuotų gyvūnų kūno skysčiais ir audiniais, rekomenduojamas profilaktinis gydymas (poekspozicinė profilaktika) antibiotikais.
Poekspozicinė profilaktika turi būti skiriama kuo greičiau po ekspozicijos.