Ministerijos siūlymu visi turės gydytis valstybinėse arba savivaldybių gydymo įstaigose, nes sumokėti mokesčiai už kiekvieną pacientą bus skirti tik gydymo įstaigoms, kurių dalininku bus Sveikatos apsaugos ministerija.
Į privačią įstaigą eiti bus galima, bet nuspręsta, kad privatų sektorių pasirinkę pacientai nusipelnė bausmės. Nė vienas per mokesčių sistemą sumokėtas euras nebus skirtas pacientui, jeigu jis bus pasirinkęs privačią antro arba trečio lygio gydymo įstaigą.
Ir tas, kuris nepaklus šiam sprendimui, už savo gydymą mokės dvigubai: ir per valstybės nustatytus mokesčius, ir už paslaugas privačioje gydymo įstaigoje.
Žada, kad mažės eilės
Aurelijaus Verygos vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime skelbiama, kad sugalvotas toks sveikatos priežiūros sistemos pertvarkymo modelis, kuriuo džiaugsis visi pacientai: įgyvendinus jį gydymo kokybė pagerės, eilių nebeliks.
„Visiškai nesuvokiami dalykai. Kaip galima Europos Sąjungos viduryje taip chamiškai išmesti visas privačias įstaigas. Kitos šalys kaip tik eina tuo keliu. Šiandien susikūrusios didžiulės įstaigos teikia kokybišką pagalbą.
O dabar žadama atimti pinigus, nors žmogus oficialiai susimoka už paslaugas. Dabar žmogus, norėdamas greitai gauti paslaugą, o valstybinėje įstaigoje tai neįmanoma, turės mokėti visą kainą. Aš, kaip Seimo narys, kokybiškos operacijos, kuria atliekama stacionare, neįpirkčiau.
Ką jau kalbėti apie žmogų, kuris gauna minimumą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
Genialaus ministerijos plano viena iš idėjų – atimti iš privačių klinikų pacientus ir už juos skiriamus mokesčius. Visi, kurie norės gydytis nemokamai, turės gydytis ministerijos patvirtintose valstybinėse gydymo įstaigose.
Privačioms įstaigoms ligonių kasos pinigų už pacientų gydymą antro ir trečio lygio gydymo įstaigose neskirs visiškai.
„Įstatymu bandoma įtvirtinti diskriminaciją pagal nuosavybės formą. Tai yra, dalis sveikatos priežiūros paslaugų galėtų būti apmokama tiktai valstybės arba savivaldybės kontroliuojamoms įstaigoms ir tik jeigu jos nepadengtų poreikio.
Tada būtų svarstoma, kad būtų galima įsileisti kitus, kas reikštų, kad nebūtų sudaromos sutartys su privačiais, kadangi privatiems yra nustatyti kriterijai, kad jie turi būti ypatingai kokybiški ir ko nenustatoma valstybinėms ir savivaldybių gydymo įstaigoms, kas yra šiek tiek keista. Įstatymu negali būti diskriminuojama pagal nuosavybės formą“, – teigė privačių medicinos gydymo įstaigų atstovė Dovilė Burgienė.
SAM tikina, kad tokia tvarka – tik į naudą
„Valstybė suinteresuota, kad pasiturintys ir mažiau pasiturintys paslaugą gautų greitai ir laiku. Bus apribojimai įstaigoje, kad per tam tikrą laiką gautų paslaugą. Mes darome visas priemones, kad visi laiku gautų reikiamas paslaugas“, – teigė Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Jeigu bus palaimintas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas planas, mokesčių mokėtojas nebeturės teisės rinktis, kur pacientas gydysis – tai nuspręs Sveikatos apsaugos ministerija.
„Valstybė turi užtikrinti nemokamą priežiūrą visiems gyventojams. Kadangi resursai riboti, tikslas toks, kad viešosios įstaigos iš tikrųjų teiktų nemokamas paslaugas visiems to reikalaujantiems pacientams arba tiems, kuriems paslaugų reikia, be galimybės imti priemokas už paslaugas.
Jeigu pacientas nenori dalyvauti toje bendroje programoje, tai jis visada galės kreiptis į privačią sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti mokamą paslaugą, valstybė visai neapmokės“, – teigė L.Jaruševičienė.
Pacientų teisė rinktis visai užmiršta
„Mes, pacientai, nesame daiktai, mūsų negalima imti ir perkelti, uždrausti. Ir mes žmonės, ir su mumis reikia skaitytis. Gebėjimas leisti neleisti yra pats blogiausias dalykas, ką mes valstybėje turime – įvairūs suvaržymai ir šiuo atveju irgi priklauso tų kategorijų suvaržymui.
Privataus sektoriaus medicinos ir pačių pacientų taip pat suvaržymas pasirinkti paslaugą, kurią nori turėti. Čia eina kalba apie tai, kad norima sutaupyti pinigų valdiškiems sektoriams iš tų paslaugų, kurios yra ir viename, ir kitame sektoriuje. Aš nežinau, ar nuo to išloš valstybė.
Pirmiausia nukenčia privatus verslas ir pacientas“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas Gediminas Žižys.
Tačiau ministerija įsitikinusi, jeigu nesidalys pacientų pinigais su privačiu sektoriumi, valstybinės gydymo įstaigos sustiprės.
„Ir svarbiausia, kad motyvas reformos nekorektiškas. Viceministrė pasakė, kad pas mus labai didelis mirtingumas pacientų ir tie pacientai dažniausiai miršta mažesnėse ligoninėse, kur kokybė bloga paslaugų ir kaip pavyzdį teikė insultai infarktai.
Klasteriai Lietuvoje veikia, jeigu žmogus suserga insultu ar infarktu, kuo skubiau turi perkelti į įstaigas, kur pašalinamos priežastys. Jūs pabandykite perkelti pacientą iš rajono ligoninės – perkelti neįmanoma, yra didžiulės eilės, srautai. Tai kaip galima kalbėti apie paslaugų kokybę ir prieinamumo gerinimą, jeigu panaikinsi 30 ligoninių ir srautai turės eiti į tas ligonines, kur dabar srautai yra“, – teigė A.Matulas.
Pacientui – dvi išeitys
Mokesčių mokėtojas turės dvi išeitis: arba valstybinėje įstaigoje laukti nemokamos paslaugos, arba privačioje sumokėti visą paslaugos kainą, o ne priemoką, kaip yra šiuo metu.
Kai valstybė kompensuoja dalį paslaugos įkainio privačiame sektoriuje, net ir vidutines pajamas gaunantis pilietis gali rinktis: laukti eilėje ar primokėti ir paslaugą gauti greičiau. Po pakeitimų tai liks pačių turtingiausiųjų privilegija.
„Kalbant apie įstatymų paketą, daugeliui nuostatų pritariame – vadybų įvedimą, Sveikatos apsaugos ministerijos tapimo dalininke visų viešųjų gydymo įstaigų. Tačiau tuose įstatymuose minimos nuostatos gali dirbtinai apriboti konkurenciją, ypač kalbant apie privatų sektorių.
Kalbama apie sutarčių sudarymą pigiausiomis sąlygomis arba menamą privačių įstaigų ištinklinimą. Su tuo mes nesutinkame, visgi privačios įstaigos turi geresnes vadybos praktikas, jos geriau valdo pacientų srautus, maloniau bendrauja su klientais. Viešajam sektoriui kartais reikia pasimokyti iš privataus sektoriaus, o ne dirbtinai sumažinti konkurenciją.
Negalime lengvai nuspręsti, kur geriau – privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje. Turime sudaryti sąlygas pacientams patiems nuspręsti, kokią gydymo įstaigą rinktis. Taip sudaroma konkurencija, kuri skatina augti kokybę“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Didelė problema – įkainiai
Privačios gydymo įstaigos teigia, kad jau dabar susiduria su problemomis dėl priemokų už gydymą.
„Įkainiai yra didelė problema. Nustatyti įkainiai už visas paslaugas neatitinka realių sąnaudų – nei valstybinių, nei privačių įstaigų. Gyvenimas sureguliuoja taip, kad valstybinės ir savivaldybių įstaigos gauna dotacijas per pastatus, europinius projektus.
Kai privačios gydymo įstaigos teikia paslaugas, jos bando padaryti jas labiau kokybiškas daugiau nei bazę pasiūlydamos. Šiuo metu iš Ligonių kasų yra labai didelis pasipriešinimas, kad pacientai mokėtų už priemokas, nors pacientai jas susimoka už papildomus pagerinimus, kokybę. Jie tai daro savo noru, legaliai moka į kasą, bet jie nelabai nori leisti“, – teigė D.Burgienė.
Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų iškart po naujųjų. Siekta įstatymų paketą Seimui svarstyti pateikti dar šią sesiją, tačiau tokiam sumanymui pasipriešinta ir pratęsti klausymai Seimo Sveikatos reikalų komitete.
