Tačiau net ir gegužės 30 d. įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymui, patvirtinančiam „Medicinos psichologo“ medicinos normą, iškilo kitų problemų dėl psichologų atlyginimų biudžetinėse įstaigose.
Vos mažiau gauna nekvalifikuoti darbininkai
Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi psichologė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), tikėdamasi atkreipti visų dėmesį į didžiulę problemą, apie kurią mūsų šalyje tylima – tai psichologų atlyginimai biudžetinėse įstaigose.
Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikė BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, kuris per Lietuvos darbo biržą ieško psichologų ir už pilną darbo krūvį siūlo 530 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Įstaigos internetiniame puslapyje galima rasti informaciją apie darbo užmokestį darbuotojams, pavyzdžiui, psichologo užmokestis už 2018 m. 1 ketv. siekia 427,14 Eur.
„Tai buvo paskutinis kantrybės lašas, nes šis pranešimas atsirado vienoje iš uždarų psichologų grupių socialiniame tinkle „Facebook“. Tai sukėlė labai daug diskusijų ir emocijų. Gydytojai ir mokytojai bruzda dėl atlyginimų, o psichologai kaip tylėjo, taip ir tyli.
Šiek tiek mažiau gauna tik nekvalifikuoti darbininkai. Juk su Lietuvos žmonių psichine gerove Lietuva turi daug problemų: aukšti savižudybės, priklausomybių rodikliai, plačiai paplitusios patyčios, nepakankamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas, ypač regionuose.
Psichologo darbas yra kupinas įtampos, asmeninės atsakomybės ir reikalauja aukštos kvalifikacijos. Norint dirbti šį darbą privaloma įgyti bakalauro ir magistro laipsnį“, – pabrėžė psichologė.
Dirba per kelis darbus
Moteris susirūpinusi: kaip galima tikėtis visuomenės emocinės sveikatos pokyčių, kai neinvestuojama į specialistų metodines priemones, darbo sąlygų gerinimą, nėra įrengiami atskiri kabinetai ir nekeliami atlyginimai, kaip išlaikyti motyvaciją ir dirbti atsakingą darbą su žmonių jautriausiomis problemomis, kaip įmanoma kelti visuomenės akyse psichologo specialybės prestižą.
„Psichologai priversti dirbti per kelis darbus (neretai, šalia pagrindinės darbovietės rinktis privačią praktiką, darbą projektuose, papildomą darbą ne pagal specialybę), nes yra neįmanoma už vieno etato atlyginimą valstybiniame sektoriuje gyventi oriai ir išlaikyti šeimą.
Savo darbovietėje dirbu 1,5 etato. Žinoma, labai daug kas priklauso ir nuo įstaigos vadovo, jeigu jis pasiūlo papildomą darbą toje pačioje įstaigoje, tai yra kur kas lengviau. Tad jeigu vadovas yra geranoriškas, supranta psichologo darbo prasmę, tai jis gali sudaryti sąlygas užsidirbti papildomai“, – pasakojo moteris.
Atsakė biudžetinės įstaigos direktorė
BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Viktorijos Radavičienės teigimu, minima medicinos psichologo medicinos norma, kurią turi vykdyti sveikatos srities įstaigos, pavaldžios sveikatos apsaugos ministerijai.
Skirtingos ministerijos priima skirtingas normas toms pačioms pareigybėms, kaip šiuo atveju psichologui, lygiai taip pat yra ir su socialinį darbą dirbančiais asmenimis, kurie yra pavaldūs sveikatos apsaugos ministerijai bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri privalo vadovautis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais bei 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu Nr. XIII-198.
Mūsų manymu, būtų teisinga, kad tokiais atvejais kaip šis ne kiekviena ministerija atskirai spręstų psichologų atlyginimų klausimus, o visos bendrai nutartų tokius pat atlyginimų dydžius. Tokiu atveju būtų užtikrintos lygios galimybės už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti tokį patį darbo užmokestį.
Mūsų įstaigai šis klausimas labai rūpi. Labai norime tikėtis ir pritariame atlyginimų kėlimui, tačiau tai yra ne mūsų sprendimas. Esame tik vykdytojai, pavaldūs ministerijai ir savivaldybei. Savivaldybė mums skiria pinigus.
Turime psichologus, dirbančius 4 etatus ir 1 etatas dirba nepilną darbo dieną, o 0,75 etato. Be to, darbuotojai kartais serga, tad užmokestis automatiškai mažėja. Čia yra įvairiausių niuansų ir apie tai galima kalbėti ištisą dieną, bet tik dar kartą pabrėžiu, kad mes esame už lygias galimybes ir už atlyginimo kėlimą“, – tvirtino moteris.
Skirtingos pozicijos – skirtingi reikalavimai
2018 m. gegužės 30 d. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga įsakymas Nr. V-627 patvirtino „Medicinos psichologo“ medicinos normą, kuri nustato medicinos psichologo teises, pareigas ir kompetenciją.
Ji privaloma visiems medicinos psichologams, jų darbdaviams bei institucijoms, rengiančioms medicinos psichologus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems medicinos psichologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
„Pasirašytu kolektyvinės sutarties priedu yra įsipareigota kelti atlyginimus visiems sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir psichologus.
Kalbant apskritai apie psichologus, svarbu žinoti, kad psichologija yra labai plati sritis ir skirtingose pozicijose dirbantiems specialistams yra keliami skirtingi reikalavimai.
Kitaip tariant, dar studijų metu rinkdamiesi specializacijas, psichologai apsisprendžia, kurioje srityje specializuosis – medicinos, ar kitoje srityje“, – teigė ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
Anot jos, gydymo įstaigose dirbantys medicinos psichologai turi atitikti keliamus reikalavimus, t. y. turi būti baigę bazines psichologijos bakalauro studijas ir klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos magistrantūros studijas bei teisės aktų nustatyta tvarka įgyti spaudą.
„Kitose įstaigose dirbantiems specialistams yra keliami kiti reikalavimai, kurių sveikatos apsaugos sistema nereguliuoja. Pavyzdžiui, socialinis psichologas dirba socialinės apsaugos srityje, teisės psichologai dirba teisėsaugos srityje, mokyklų psichologai dirba švietimo sistemoje.
Visi šie specialistai yra ruošiami pagal skirtingas studijų programas, kurias rengia atitinkami universitetai ar jų padaliniai“, – pranešė projektų vadovė.
