Bėdos vaiksytėje neaplenkė ir šiandien Lietuvoje puikiai žinomų moterų – šalį Eurovizijoje atstovavusios atlikėjos Ievos Zasimauskaitės bei aktorės Eglės Jackaitės.
O Tarptautinės vaiko teisių dienos proga Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) surengtoje spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, kad kone kas antras asmuo vaikystėje turėjo skaudžių patirčių, susijusių būtent su tėvų piktnaudžiavimu svaiginančiais gėrimais.
Atsekti ištakas sunku
NTAKD kartu su asociacija „Mentor Lietuva“ inicijavo socialinę kampaniją „Vaikystė šešėlyje“ bei atliko visuomenės apklausą, kurios rezultatai daugiau nei iškalbingi: net pusė respondentų susidūrė su alkoholio vartojimu šeimoje, tik trečdalis sulaukė artimųjų palaikymo, o į specialistus kreipėsi mažiau nei 1 proc.
„Didelė dalis asmenų, dažnai vartojančių alkoholį, ir patys augo asocialiose ar neretai alkoholį vartojančiose šeimose. Vėliau jie ir patys neretai pasineria į šių problemų liūną. Tačiau atsekti ištakas yra sunku, daug kas nesikreipia pagalbos, nes net nesupranta, kad serga.
Pagaliau, augant sudėtingomis sąlygomis, problema auga, didėja, priklausomybės liga sunkėja. Visuomenėje alkoholizmą supanti stigma kelia gėda, o tai tik sunkina kreipimąsi į specialistus ir prašymą padėti“, – kalbėjo asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė Eglė Degutienė.
Tuštuma išlieka
Apie tai, kad be mamos augti buvo nelengva, Eglė Jackaitė kalba atvirai. Tačiau moteris pripažįsta – tam reikia daug drąsos ir ryžto.
„Viskas, kas yra jautru ir tai, kas buvo skaudu vaikystėje, gali būti pačios skaudžiausios temos. Apnuoginti sielą ir jautrius dalykus šitaip iškelti į paviršių gali tik stipriausi.
Pati esu dviejų vaikų mama, esu nebe ta maža mergaitė, kuri augo be mamos. Ji mus su broliu paliko kai man buvo dveji. Ilgesys tikrai liko ir, turbūt, visada liks, tačiau sunkumai žmogų užgrūdina.
Ir ši tema man visad išliks jautri. Tos tuštumos, kurią paliko motinos išėjimas, niekada niekas neužpildys. Tačiau su ja galima susigyventi ir, nepaisant jos, tapti laiminga, kurti savo gyvenimą“, – kalbėjo moteris.
Būtina spręsti problemą
Žymi moteris atkreipė dėmesį į tai, kad neretai labiausiai nuskriausti vaikai yra tarsi nematomi, bet pagalba jiems yra būtina
„Mes turime pareigą apsaugoti pačius jautriausius ir pažeidžiamiausius – t. y. vaikus. Kai atsisuku į tą mažą mergaitę, kuri buvau, gerklėje iš karto gumulas užstringa.
Juk tie vaikai, augantys be tėčio ar mamos, o galbūt su jais, tačiau įklimpusiais į priklausomybę, patys tampa įkaitais. Kadangi patys brangiausi ir svarbiausi jų gyvenime asmenys turi problemą.
Svarbu jiems suteikti informaciją, priminti, kad jie nėra vieni, kad nereikia užsidaryti kiaute. Norisi įkvėpti juos nepasiduoti, paskatinti ir priminti, kad pagalba egzistuoja.
Man pačiai be galo padėjo mano amžinatilsį močiutė, kurią laikau didele dovana. Tai buvo šviesiausia asmenybė, iš kurios pasisėmiau tiek meilės, šviesos ir tikėjimo, kurio ir toliau užtenka visam gyvenimui.
Tačiau taip pat svarbūs ir vaiko mokytojai, būrelių vadovai. Kadangi esu dėstytoja, ir pati skatinu ir savo studentus į mane kreiptis, pabandyti kartu nukelti tą širdį spaudžiantį akmenį.
Todėl matantys, kad vaikas kenčia, paklauskite jo, nebijokite likti nesuprasti. Meilės kalba yra universali, ji padeda rasti kelią ir į uždarą vaiką. Tačiau nereikia gailėti. Geriau yra paremti, pasiūlyti pagalbą, bet ne užjausti“, – sava patirtimi pasidalino E.Jackaitė.
Atsisakyti alkoholio buvo lengva
Atlikėja Ieva Zasimauskaitė jau kelis metus nevartoja alkoholio. Pasak jos, atsisakyti svaigalų nebuvo sudėtinga, tačiau nustebino aplinkinių reakcija.
„Nevartoju alkoholio, nes žinau, kad jis nėra būtinas. Daugelis vis dar mano, kad vienintelis atsipalaidavimas penktadienio vakarą yra prie vyno taurės ar kokteilio.
Tačiau taip tikrai nėra, juk galima užsiimti ir visai kita veikla, neįtraukiant svaiginimosi alkoholiniais gėrimais.
Kai savo draugams, pažįstamiems pranešiau, kad apsisprendžiau nebevartoti alkoholinių gėrimų, manęs nesuprato. Viena draugė tiesiai šviesiai pasakė, kad su manimi jai buvo linksmiau, kai gėriau.
Bandžiau jai paaiškinti, kad man pačiai tada buvo tikrai blogai, kad sirgau depresija ir taip bandžiau malšinti stresą, kurio mano gyvenime pilna, bet ji vis tiek patikino, kad tuo metu su manimi buvo taip smagu išeiti į klubą“, – pasakojo atlikėja.
Svarbu rasti alternatyvą
Pasak I.Zasimauskaitės, labai svarbu rasti, kuo pakeisti alkoholinius gėrimus. Jai pačiai geriausiai suveikė meditacija.
„Sunku atsisakyti vieno dalyko jo kažkaip to nepakeičiant. Atsisakius alkoholio man labai padėjo meditacija. Ji leido nuraminti nerimą, stresą. Naudingas buvo ir suvokimas, koks blogis iš tikrųjų yra alkoholis ir kaip jis nuodija mūsų visuomenę.
Jei šis suvokimas aplankytų daugiau žmonių, galbūt ir kitiems būtų lengviau pasirinkti blaivų kelią. Ir pati vaikystėje susidūriau su skaudžia patirtimi, susijusia su alkoholiu, todėl suprantu, kaip tai gali paveikti ir kaip tai gali būti skaudu“, – kalbėjo ji.
Slegia baimė
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė, vaikų (re)socializacijos, nusikalstamumo prevencijos ekspertė Simona Bieliūnė aiškino, kad alkoholizmas – tai ne šeimos paslaptis.
„Labai svarbu suprasti, kad dėl alkoholizmą supančios stigmos, nuomonės, kad asmuo turi problemų tik tada, kai jau, atrodo, viskas prarasta, susidarė neteisingas požiūris, išsivystė gėda.
Alkoholizmas – nėra šeimos paslaptis. Žmonės, turintys problemų, turi ir privalo kreiptis pagalbos. Tai, kad problema aktuali, parodė ir įvykdyta apklausa, atskleidusi, kad dauguma respondentų vaikystėje girdėdavo dėl alkohlio vartojimo problemos besipykstančius tėvus.
Patyrę alkoholio išgėrusio tėčio ar mamos psichologinį ar fizinį smurtą, net trečdalis respondentų teigė, kada nors svajoję turėti kitokius namus, tokius kaip jų draugų, kuriuose nėra alkoholio vartojimo problemų, jie jautė liūdesį, nusivylimą.
Daugelis jaudinosi dėl tėčio ar mamos sveikatos, bijojo juos prarasti. Tokie išgyvenimai tikrai neturėtų slėgti vaiko, jauno asmens pečių“, – kalbėjo S.Bieliūnė.
Alkoholizmas – ne vienos šeimos problema
LR Seimo komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė pabrėžė, kad svarbu pradėti nuo savęs. Tačiau tai nereiškia, kad alkoholizmas tėra vieno asmens problema.
„Šiandien bendraudami mes esame labai dvasingi, bet turime būti ir atsakingi, rūpestingi. Turime pradėti nuo savęs paties, bet ir ištiesti pagalbos ranką.
Aišku, kovoje su alkoholizmu vyriausybė taip pat imasi priemonių. Tačiau universalios formulės, kaip visas problemas bemat išspręsti, nėra. Taip pat nemokame pažinti jautriausio, nukentėjusio vaiko mokykloje, parke, gatvėje, ir paklausti, ar jam nereikia pagalbos.
Matuko pavyzdys įrodė, kad posakis „Tyla – gera byla“ yra ydingas. Gyventi tyloje jokiu būdu negalima, pamačius, kad vaikas kenčia, reikia įsikišti, įvertinti ir imtis vaikų.
Juk alkoholizmas – ne vieno asmens problema. Dėl to kenčia šeima, kaimynai, bendruomenė“, – aiškino seimo narė.
Vaikai neturėtų rūpintis tėvais
Gydytoja psichiatrė, priklausomybių ligų specialistė Vilma Andrejauskienė pabrėžė, kad tai, ką patiria alkoholį vartojančioje šeimoje augantis vaikas, retas kuris suprantame. Be to, retas problemų turintis asmuo kreipiasi profesionalios pagalbos.
„Į specialistus kreipėsi 0,3 proc., į pagalbos linijas – 0,2 proc. apklausoje dalyvavysių respondentų. Ir praktika, ir apklausos rezultatas parodė, kad kreipiamasi, kai jau išsenka baimė. Tada matomas savotiškas šuolis – nesikreipia, nesikreipia, o paskui pagalbos puola ieškoti visur, kur tik gali.
Tačiau liūdniausia turbūt yra tuomet, kai vaikai tampa tėvais savo tėvams. Bėdų turintys asmenys nesuvokia, ką patiria jų atžalos. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai darželį lankanti mergaitė ėmė tyčia daryti į kelnytes. Dėl to jos tėvus dažnai, kone kas dieną turėjo kviesti į darželį.
Pagaliau motina suvokė, kad jos vaikas taip elgėsi, nes suprato, kad laukdami skambučio iš mokymo įstaigos jos tėvai negalės vartoti alkoholio, mat pasirodę neblaivūs, jie būtų skaudžiai baudžiami.
Tai kiek turi patirti vaikas, kad būtų nebesvarbios patyčios, prasivardžiavimai dėl tokio elgesio ir bendraamžių priekabės, kad imtų tuštintis į drabužius siekdama išblaivyti suaugusius tėvus?“ – svarstė psichoterapeutė.
Apie kampanijos „Vaikystė šešėlyje“ apklausą:
Iš viso 2017 m. lapkričio-2018 m. vasario mėn. NTAKD ir asociacijos „Mentor Lietuva“ organizuotoje visuomenės apklausoje savo vaikystės patirtimi sutiko pasidalinti 2493 vyresni nei 18 metų žmonės.
Apklausos anketos buvo platinamos dviem būdais: popierinės dalintos viešai prieinamose vietose įvairiose savivaldybėse, nuoroda į elektroninę anketos versiją platinta elektroniniais paštais ar per socialinius tinklus.
- Beveik pusė, 44 proc., Lietuvos gyventojų, dalyvavusių apklausoje, vaikystėje norėjo, jog tėtis ar mama nustotų vartoti alkoholį,
- Pusė teigė girdėję tėvus besipykstančius,
- Daugiau nei ketvirtadalis, 28 proc., prisimena, kad mama ar tėtis užgavo juos ar kitus šeimos narius, kai buvo išgėrę,
- 29 proc. respondentų teigė, kada nors svajoję turėti kitokius namus,
- Trečdalis respondentų įvardijo, kad tokia situacija šeimoje juos yra slėgusi, jie tuo metu jautė liūdesį bei nusivylimą,
- Daugiau nei kas ketvirtas apklausos dalyvis, 27 proc., pasisakė apie savo rūpestį dėl tėčio ar mamos sveikatos.
