Antai du valstiečiai buvo užsimoję visiškai uždrausti vaistinių reklamą, nors ir dabar leidžiama reklamuoti tik nereceptinius preparatus ir maisto papildus. Vienas draudėjų D.Kepenis dėstė, kad geriau medikai tegul vaistus reklamuoja tiesiai pacientams.
Vis dėlto Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams užteko sveiko mąstymo ir jie nesiryžo pritarti projektui.
Logiškas ir vakarykštis to paties komiteto sprendimas pritarti sveikatos apsaugos ministro A.Verygos siūlymui, kad kai kuriais vaistais būtų galima prekiauti parduotuvėse ir degalinėse. Tada prireikus preparatų nuo nudegimo ar pilvo pūtimo nereikės ieškoti vaistinių.
Į Seimą keliaus ir pataisos, kuriomis numatyta nuo 2021 metų visiškai liberalizuoti prekybą vaistais internetu, leisti taip pardavinėti net receptinius preparatus. Tai yra vienas būdų mažinti jų kainą.
Bet elementarios logikos pasigendama kituose valdančiųjų siūlymuose. Prieš rinkimus postringavę apie galimybę steigti valstybės valdomą vaistinių tinklą valstiečiai vėliau lyg ir atsitraukė. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo tik manevras.
Dabar Seime įregistruota R.Karbauskio ir A.Širinskienės pataisa, leidžianti ligoninių vaistinėms pardavinėti įvairius preparatus visiems klientams, o ne tik kompensuojamuosius vaistus dienos stacionare gydomiems pacientams. Kitaip tariant, iš esmės būtų kuriamas gydymo įstaigoms, kurios yra valstybinės, priklausantis vaistinių tinklas ar pavienės vaistinės.
Tai būtų rimti varžovai privatiems tinklams, kurių vaistinės irgi steigiamos gydymo įstaigų pašonėse. Konkurencija – gerai, bet ji turi būti sąžininga. O būtent to pasigedo teisės specialistai.
„Valstybės institucijos pamiršta, kad pagrindinė jų pareiga yra kurti žaidimo rinkoje taisykles ir prižiūrėti, kaip jų laikomasi. Pačioms tiesiogiai ar per savo įsteigtus subjektus dalyvauti rinkoje ir taip neva didinti konkurenciją – ne jų priedermė“, – pareiškė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja J.Šovienė.
Grėsminga ir Seimo Teisės departamento išvada, kurioje užsimenama, kad dėl tokių veiksmų Lietuva gali sulaukti sankcijų iš Briuselio.
„Siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų, kad iš valstybės biudžeto galėtų būti steigiamos vaistinės, kurios rinkoje veiktų tokiais pat pagrindais kaip ir privačių juridinių asmenų steigiamos visuomenės vaistinės.
Tokiais atvejais valstybės biudžeto pinigų panaudojimas ūkinei veiklai vykdyti suteiktų ligoninės vaistinėms pranašumą prieš privačias rinkoje veikiančias vaistines“, – pataisų autorius įspėjo Seimo teisininkai.
Vietoj rengėjų, kurie šiam įstatymui nesiteikė paprašyti net Vyriausybės išvados, į Konkurencijos tarybą ir ūkio ministrą V.Sinkevičių dėl galimų grėsmių kreipėsi kiti Seimo nariai.
Tačiau, užuot padėkojusi už pastangas apsaugoti nuo neprognozuojamų pasekmių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A.Širinskienė užsipuolė kritikos parlamentarams pažėrusį Konkurencijos tarybos vadovą.
Anot prieštaringai vertinamos parlamentarės, Seimo nario mandatas yra laisvas ir jis turi teisę į bet kokias teisėkūros iniciatyvas: „Mane stebina tokio aukšto valstybės tarnautojo pareiškimai, kad neva turi būti pirmiausia suderinti su kažkuo projektai, o tik paskui registruojami.“
Vadinamąjį valstiečių profesionalumą demonstravo ir jų vedlys R.Karbauskis, aiškinęs, kad jo pasirašyta pataisa esą nekelia jokios grėsmės konkurencijai ir apskritai jokių problemų.
Kai taip elgiasi bene ryškiausi valdančiosios partijos veikėjai, ką jau kalbėti apie kitus parlamentarus. Savotiška išmintimi sužibėjo iš valstiečių frakcijos pasitraukęs P.Urbšys, parengęs įstatymo projektą, kuriame pasiūlyta kiekvienam tinklui miestuose turėti ne daugiau kaip po penkias vaistines.
Pagal šio politiko logiką, tada jų savininkai labiau rūpintųsi plėtra kaimuose, kuriuose vaistinių stinga. Bet net uždraudus statyti naujas parduotuves ar vaistines didmiesčiuose jos tikrai nepradės dygti dykvietėmis virstančioje provincijoje, nes niekas verslininkų neprivers investuoti ten, kur nėra klientų. Negi P.Urbšys to nesupranta?
Tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek Teisės departamentas įspėjo, kad tokios užmačios greičiausiai nesuderinamos net su Konstitucija. Bet kai parlamentarai nusprendė išbraukti pataisas iš darbotvarkės, P.Urbšys pratrūko, kad Seimo nariams esą įtaką daro vaistinių tinklai.
Nėra ko stebėtis, kad šį pavasarį ir Valstybės kontrolė pasiuntė aiškų įspėjimą, jog Lietuvos teisėkūra veikia neefektyviai. Anot auditorių, dažnai tik priėmus įstatymą išryškėja jo spragos, kurias tenka užkamšyti, tik tam prireikia dar daugiau pastangų. Atitinkamai nekokybiška teisėkūra reiškia papildomą administracinę naštą verslui ir visuomenei, neužkerta kelio korupcijai.
Nuo seno žinoma, kad kirpti reikia tik devynis kartus pamatavus. Tačiau įstatymų leidėjai, ypač dabartinės kadencijos, dažnai strimgalviais metasi prie juos užvaldžiusios minties, prieš tai net neišklausę patarimų, ar iš to bus naudos.
