Anot psichologų, patiriant stresą vieniems ryškiau pasireiškia fiziniai požymiai – nuovargis, smarkus širdies plakimas, raumenų įtampa, greitas kvėpavimas, drebulys, virškinimo sutrikimai, pykinimas, didelis prakaitavimas, nagų graužimas, dažnas šlapinimasis ar miego problemos, kitiems – psichiniai, t.y. dirglumas, pyktis, nerimas, liūdesys, įkyrios mintys, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas.
Tuo tarpu padidėjus įtampai, jaunuoliai skundžiasi, kad negali mokytis taip, kaip anksčiau, juos kankina padažnėję galvos skausmai, miego sutrikimai.
„Net ir žemesnių klasių moksleiviai susiduria su stresu. Jei neišmokstama su juo tvarkytis 12-oje klasėje, gali kilti rimtesnių problemų. Užsitęsęs nuovargis ir stresinė būsena (pvz. neišlaikius egzaminų) gali pabloginti rezultatus, dėl to sumažėja savivertė.
Išgyvenant nuolatinę įtampą, neieškant būdų, kaip pakeisti stresinę situaciją, gali atsirasti depresijai būdingi simptomai: sumažėjusi savivertė, bejėgiškumo jausmas, miego sutrikimai, neigiamos mintys, energijos trūkumas“, – sako klinikos „InMedica“ psichologė Kristina Rusteikaitė.
Specialistai pažymi, kad būtent pavasarį padaugėja fiziškai ir emociškai nuo mokslų ir atsiskaitymų pervargusių moksleivių ir studentų, kurie stresą ir nuolatinę įtampą malšina raminamaisiais vaistais.
„Raminamieji vaistai gali slopinti centrinę nervų sistemą, sukelti mieguistumą, sutrikdyti judesių koordinaciją. Pavartojus šių vaistų, slopinama reakcija, prarandamas budrumas, tad rizikuojama sunkiai sutelkti dėmesį egzamino ar atsiskaitymo metu.
Be to, vartojant raminamuosius, būtina atkreipti dėmesį į jų suderinamumą su kitais medikamentais, mūsų vaistinėse tai galima padaryti nemokamai“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.
Anot jos, ne tik raminamieji vaistai gali slopinti ir lėtinti reakciją, tačiau ir kiti medikamentai.
„Panašų poveikį gali sukelti vaistai, skirti gydyti alergiją, mažinti kraujo spaudimą. Net ir vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra slopinančių nervų sistemą medžiagų, o medikamentai nuo viduriavimo ar skrandžio ligoms gydyti gali sukelti mieguistumą“, – primena E. Stankevičiūtė.
Vaistininkė sako, kad nereikėtų pamiršti ir natūralių priemonių, galinčių padėti sumažinti stresą.
„Nerimą ir įtampą malšina šios vaistažolės: melisos lapai, valerijonų šaknys ir šakniastiebiai, pasifloros žiedai, svaigieji pipirai, sukatžolė, ramunėlių žiedai, apynių spurgai ir kt. Vaistažolių arbatas patartina gerti vakarais“, – pataria E. Stankevičiūtė.
Farmacininkai primena, kad egzaminų metu svarbu laikytis tinkamo poilsio ir miego režimo. Anot jų, šiuo laikotarpiu jokiu būdu negalima laikytis dietos, reikia valgyti šviežią visavertį maistą, vengti riebaus maisto, nes organizmas energiją, kurios taip reikia mokantis, eikvos virškinimui. Be to, vaistinėse galima įsigyti vitamino B, magnio, žuvies taukų ar amino rūgščių.
Atmintį gerinančios priemonės:
- Vanduo. Jis aktyvina raudonųjų kūnelių veiklą, dėl to jaučiamės energingesni. Jeigu nesuvartojame pakankamai vandens, smegenys greičiau pavargsta.
- Kokybiškas miegas. Miegokite gerai išvėdintoje patalpoje. Kiekvieną dieną eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.
- Nesočiosios riebalų rūgštys. Jos gerina kraujo apytaką, todėl daugiau maistinių medžiagų patenka į ląsteles. Šių rūgščių yra žuvų taukuose, riešutuose, saulėgrąžose.
- Angliavandeniai – gliukozės šaltinis. Naudingų angliavandenių šaltinis yra viso grūdo duona, makaronai iš kietųjų rūšių kviečių, daržovės. Šis maistas ilgam suteikia protinės ir fizinės jėgos.
- B grupės vitaminai. Jie ypatingai reikalingi atminčiai gerinti.
- Daržovės, vaisiai. Morkos padeda įsiminti reikiamą informaciją. Kopūstai – susikaupti, mėlynės aktyvina galvos smegenų kraujotaką. Avokadas – geras energijos šaltinis, jame gausu aminorūgščių. Ananasai, bananai labai gerina atmintį, citrinos padeda susikoncentruoti.
