Taip teigė daugybės žmonių gyvybę išgelbėjęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Cheminės medžiagos lydi žmones nuo priešistorinių laikų. Pirmiausia jos buvo pradėtos naudoti buityje, medžioklėje, gydymui, religinėse apeigose, vėliau buvo pastebėta kai kurių medžiagų savybė sukelti svaigulį ar haliucinacijas.
Įvairios civilizacijos vartojo skirtingas svaiginamąsias medžiagas, tačiau dažniausiai jų vartojimas buvo griežtai ribojamas.
Ilgainiui, mažėjant atskirų regionų izoliacijai, prasidėjo ir svaigalų migracija – Europa gavo „dovanų“ tabaką, kokainą, Amerika – alkoholį, opijų, kanapes.
Atsirado galimybė derinti šias medžiagas tarpusavyje, tokie mišiniai kaip alkoholinė opijaus tinktūra ar kokaino vynas ilgai buvo vartojami kaip vaistai ir pelnė pasaulinę šlovę.
Tik XX amžiuje suvoktas piktnaudžiavimo šiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis pavojus, o antroje amžiaus pusėje, kai buvo sukurta daugybė naujų cheminių svaigalų, imta kalbėti apie „narkotikų epidemiją“.
Toksikologijos centro vadovas R. Badaras įspėjo, kad ši lavina užklupo mus nepasirengusius, todėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šalyje nuolat auga.
Pateikiame ištrauką iš knygos „Toksikologo užrašai“, kurios autoriai gydytojas R.Badaras ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė Danutė Jonušienė.
„Tarp jaunimo sparčiai populiarėjantis amfetaminas – gerai žinomas preparatas, susintetintas gydyti bronchų astmą. XX amžiuje pradėtas vartoti nuo narkolepsijos.
Jei vaiką kamuoja tikas, jei jis timpčioja lūpą, skirdavo amfetamino ir viskas būdavo gerai. Tai šviesioji amfetamino istorijos pusė. Amfetaminas priklauso psichostimuliatorių grupei.
Ši grupė pasižymi tuo, kad ne tik ramina nervų sistemą, bet ir sukelia motorinį sujaudinimą, galintį pasireikšti nevalingais judesiais.
Ilgą laiką amfetaminas buvo liaupsinamas kaip vaistas nuo visų ligų. Kai buvo pastebėta, kad amfetaminas mažina miego poreikį, suteikia budrumo, skatina nemotyvuotą drąsą, juo susidomėjo karo pramonė.
Antrojo pasaulinio karo metais šis preparatas buvo naudojamas abiejose apkasų pusėse. Pavyzdžiui, iš Sąjungininkų pasižymėjo britai – kovinei dvasiai stiprinti buvo pagaminta 72 milijonai amfetamino tablečių.
O amfetamino vartojimo čempionai buvo japonai. Kamikadzių lėktuvėliai net neturėjo nusileidimo mechanizmo, taigi lakūnai žinodavo, kad jiems skirta žūti.
Kad labiau mylėtų imperatorių ir nedrebindami kinkų galėtų už jį guldyti galvą, japonų lakūnai gaudavo amfetamino.
Neįmanoma išvengti haliucinacijų
Pagal veikimo mechanizmą amfetaminas panašus į centrinę nervų sistemą veikiančius preparatus, ypač antidepresantų grupę.
Amfetaminas didina neuromediatorių kiekį sinapsėse. Skirtingai nei kiti vaistai, neveikia pavienių mediatorių, vadinasi, veikia visus iš karto.
Vartojant amfetaminą neįmanoma išvengti šalutinio poveikio – haliucinacijų. Dažnai pradeda smarkiau plakti širdis, pakyla kraujospūdis ir temperatūra.
Medicinos literatūroje aprašyti amfetamino sukelti traukuliai, sąmonės praradimas, koma, netgi mirtys. Kodėl taip atsitinka?
Tyrimai, kuriuos atliko amerikiečių mokslininkai, eksperimentuodami su beždžionėmis ir darydami galvos smegenų pozitronų emisijos tomogramą, išsklaidė daug abejonių – buvo nustatyta, kad amfetaminas ardo smegenų ląsteles.
Dešimt dienų beždžionėms buvo duodama amfetamino. Po mėnesio dar kartą atlikus galvos smegenų pozitronų emisijos tomogramą, smegenų aktyvumas buvo beveik išnykęs.
Praėjus pusmečiui, metams, netgi septyneriems metams, beždžionių smegenų aktyvumas nesiekė tokio lygio, koks buvo prieš tyrimą, kol stebimi primatai nebuvo gavę amfetamino.
Šie faktai rodo, kad amfetaminas negrįžtamai žaloja smegenis.
Didėja agresyvumas
Šį preparatą vartojantys žmonės tampa agresyvūs, keičiasi jų asmenybė, jiems sunkiau kontroliuoti pasąmoninius impulsus, jie dažnai įsivelia į konfliktus, į daugelį dalykų reaguoja rizikuodami sveikata, netgi gyvybe.
Neretai tokius žmones apsėda persekiojimo manija, jie visur įžvelgia sąmokslą. Tipiškas pavyzdys – amfetaminu ir metamfetaminu piktnaudžiavęs Adolfas Hitleris.
Kita vertus, amfetaminas iki šiol sėkmingai taikomas medicinoje.
Pavyzdžiui, JAV ir kitose šalyse amfetaminu gydomi hiperaktyvūs vaikai. Tokiems vaikams keblu sutelkti dėmesį, jie blogai mokosi, negali nustygti vienoje.
Pradėjus gydymą psichostimuliatoriais gerėja hiperaktyvių vaikų mokymosi rezultatai. JAV vaistų ir maisto agentūra (FDA) yra įregistravusi 5 amfetamino rūšis, o viena iš jų – ritalinas – registruota ir Europos vaistų agentūroje.
Prašė ištirti paslaptingą širdies ligą
Amfetaminas tampa narkotiku tik tada, kai juo piktnaudžiaujama, kai jis vartojamas ne pagal paskirtį. Kad amfetaminas yra mirtinai pavojingas, liudija 39 metų paciento istorija. Į ligoninę jis pateko, dėl dusulio ir skausmų krūtinėje.
Apimtas panikos, kad miršta, vyras reikalavo kuo skubiau iškviesti kardiologą. Į medikus jis buvo kreipęsis ne kartą, prašydamas ieškoti paslaptingos širdies ligos.
Per pastaruosius septynerius metus vyras penkiskart pateko į ligoninę. Vėliau paaiškėjo, kad net 15 metų jis vartojo įvairius psichostimuliatorius.
Jis buvo įsitikinęs, kad amfetaminas skatina smegenų veiklą. Tai buvo ypač talentingas ir apsiskaitęs žmogus, ką nors jam įrodyti – beviltiška.
Toks pacientas, susipažinęs su farmakologija ir išmanantis neuromediatorių veikimo principus, gali išvesti iš kantrybės net patyrusį toksikologą.
Jo vaikystė nebuvo lengva. Dėl dėmesio sutrikimų dar būdamas paauglys pradėjo vartoti amfetaminą, vėliau išvyko gyventi į JAV, po kurio laiko grįžo į Lietuvą.
„Vieną kartą baigsite labai blogai“, – tokie gydytojų įspėjimai jam nedarė jokio įspūdžio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vyras kvaišinosi ne tik amfetaminu, bet ir ekstaziu, benzodiazepinais, kurie išrašomi kaip raminamieji.
Norėdami jį išvaduoti iš nerimo, turėjome skirti milžiniškas dozes propofolio (dėl piktnaudžiavimo šiais vaistais mirė pramogų verslo karalius Michelas Jacksonas). Tai pavyzdys, kad piktnaudžiaujant psichostimuliatoriais prireikia arkliškų dozių raminamųjų.
Žmogui atrodo, kad tuoj uždus
Ką rodo prasidėjęs dusulys ir skausmai krūtinėje? Vartojant amfetaminą ateina diena, kai žmogui pradeda atrodyti, jog trūksta oro ir jis tuoj uždus. Iš tiesų deguonies yra daug, sakyčiau, į plaučius patenka pernelyg daug oro.
Atlikite pratimą ir pabandykite giliai kvėpuoti bent tris minutes. Neabejoju, įsitikinsite, kad tai nėra malonu.
Nuo deguonies pertekliaus ir sumažėjusio anglies dioksido kiekio gali pradėti tinti smegenys, tada norisi dar giliau įkvėpti. O įkvėpti nėra kur, nes plaučiai perpildyti.
Žmogui kyla panika, jis mano, kad tuoj mirs. Paprasčiausias būdas padėti tokiam žmogui – stabdyti kvėpavimą, kad trumpam nustotų alsuoti, tada organizmas savaime persiprogramuos.
Tačiau šis metodas yra sudėtingas ir pavojingas, jį galima taikyti tik ligoninėje.
Iš kalbėjimo liko tik mykimas
Ne tik amfetamino vartotojai, bet ir jų artimieji gali klysti. Manęs nestebina vaikų gailinčios motinos, kurios pačios perka jiems narkotikų.
Tačiau man skaudu, kad net motina nenori suprasti tokiam vaikui gresiančio mirtino pavojaus. 26-erių vaikinas, gyvenantis viename Rytų Aukštaitijos mieste, pateko į rajono ligoninę, nes staiga sutriko judesių koordinacija ir dingo kalba – jis įstengė tik mykti.
Artimieji į medikus kreipėsi tik po paros. Jaunuolį konsultavęs reanimacijos gydytojas diagnozavo insultą, tačiau įtarė, kad tai nėra įprastas insultas. Vaikinas buvo skubiai atvežtas į Vilnių. Insultas pažeidė kaktinę smegenų sritį, o tai galėjo sukelti amfetaminas. Susitikimas su paciento motina virto vos ne konfliktu.
Pasiteiravus, ar sūnus vartojo kokių nors psichostimuliatorių, pedagoge dirbanti moteris nė kiek nesutriko: „Žinoma, pas mus visi ką nors vartoja, mano sūnus gerai uždirba, jis gali sau tai leisti, bet vartoja tik kokybiškas medžiagas.“
Vėliau jos akys sužaibavo pykčiu: „Norite man pasakyti, kad nuo geros žolės ir kokybiško amfetamino mano sūnų galėjo ištikti insultas? Jūs einate lengviausiu keliu.“
Moteris viską neigė, prasmės su ja diskutuoti buvo ne ką daugiau nei su mikrobangų krosnele. Mokytoja nieko nenorėjo girdėti. Ji guodėsi tuo, kad sūnus niekada negeria nė lašo alkoholio, nerūko, ir nuoširdžiai tikėjo, kad insultą lėmė kitos priežastys.
Atsigavęs jaunuolis suprato – jam nebegalima piktnaudžiauti amfetaminu, o jo motina taip ir liko įsitikinusi, kad gydytojas kalba nesąmones. Negalia, sutrikusi kalba, prarastas darbingumas – tokia lengvabūdiškumo kaina.
Dėl amfetamino poveikio netenkama daug skysčių, daug prakaituojama, todėl tirštėja kraujas. Tai – organizmo dehidratacijos pasekmė. Šio paciento hemoglobinas buvo labai didelis – net 191 gramas litre, o normalus siekia iki 140.
Sulašinus trūkstamą kiekį skysčių, hemoglobino rodiklis nukrito iki 139 – tarsi tai būtų kito žmogaus kraujo tyrimas. Pacientas buvo praradęs didelę dalį skystosios kraujo frakcijos, o tokie dalykai baigiasi insultu, nes kraujo krešulys sutrikdo smegenų kraujotaką. Blogiausia, kad insultas dažnai palieka pasekmių visam gyvenimui.
Domimasi ir žemės ūkyje naudojamomis trąšomis
Amfetaminą nesunku sintetinti, lietuviai tai puikiai moka, ne veltui Europolas priskyrė Lietuvą prie retų ES šalių, kuriose nelegaliu būdu dideliais kiekiais sintetinami narkotikai.
Lietuvoje pagamintas amfetaminas jau dabar sudaro nemažą dalį Skandinavijos rinkos. Esu įsitikinęs, kad amfetamino gali pasigaminti aštuntos klasės moksleivis, jeigu jis šiek tiek domisi chemija.
Kartą susilažinau su savo mokytoju, kad surasiu internete smulkiai aprašytą amfetamino sintezės planą per tris minutes. Laimėjau, maža to – man pavyko tai padaryti dar greičiau – vos per 1 minutę ir 20 sekundžių. Manau, tai mūsų vaikai jau žino.
Didelė amfetamino paklausa lemia ir didelę pasiūlą, o ši diktuoja kainą. Norint gaminti metamfetaminą, būtinos kitos žaliavos – prekursoriai. Pavyzdžiui, JAV šiuo metu nėra lengva įsigyti žemės ūkyje naudojamų trąšų. Kita vertus, reikia ir kitokio išsilavinimo chemijos srityje.
