Vieno žmogaus tragedija pavirto kito laime: į pasaulį pažvelgė naujomis akimis

2018 m. balandžio 8 d. 16:48
Judita Jasaitytė
43-jų metų ragenos transplantacijos pacientas Edmundas Mažonas ryžosi operacijai. Po 22-jų metų kovos su ragenos liga jis neslepia džiaugsmo dėl to, kaip ši procedūra palengvino kasdienybę ir pagerino gyvenimo kokybę.
Daugiau nuotraukų (4)
Daugiau nei pusę gyvenimo su regos problemomis kovojęs vyriškis šiandien laimingas. Tačiau transplantacija turi ir kitą pusę – tam, kad būtų galima ją atlikti, reikalingas donoras...
Su liga kovojo net 22-ejus metus
„Ragenos transplantacijos procedūros norėjau dėl to, kad sergu keratokonusu, kitaip tariant ragenos kūgiu. Tai liga, kai ši akies dalis yra išsigaubusi ir dėl to netaisyklingai laužia spindulius. Na, o kitas alternatyvus variantas operacijai – tai kietųjų kontaktinių lęšių nešiojimas, kurie prispaudžia išsigaubusią rageną.
Tačiau tokius lęšius nešiojau jau daugiau nei 20 metų, maždaug nuo 18-19 metų ir per tą laiką vis labiau silpnėjo regėjimas, nes ragena vis labiau gaubėsi, atsirado daugiau drumsčių akyse, buvo keratokonuso priepuolis, t. y. staigus paūmėjimas, pablogėjimas“, – tvirtino pacientas E.Mažonas.
Anot jo, su kontaktiniais lęšiais E.Mažonas matė tik pirmąją regėjimo tikrinimo lentelės eilutę, o su kita – dvi, todėl nusprendė pasidaryti abiejų ragenų transplantaciją, nes su šia problema nuo pat ligos pradžios gyveno net 22-ejus metus.
Po 3 valandų operacijos džiaugiasi geru regėjimu
„Nepaisant to, kad prieš pirmąją ragenos persodinimo operaciją šiek tiek bijojau, kad skaudės, iš tikrųjų prieš ją visai nesijaudinau ir po jos jaučiausi puikiai. Kadangi prieš procedūrą nebuvo galima valgyti, o jos reikėjo laukti iki 13 valandos, iš karto po operacijos skubėjau pavalgyti“, – juokdamasis sakė ragenos transplantacijos pacientas.
E.Mažono teigimu, šią procedūrą, kurią atliko gydytojas A.Makselis Santaros klinikose, rekomenduotų ir kitiems, nes nereikia daugiau vargti su kontaktiniais lęšiais, neliko nemalonaus jausmo, niekas nedirgina akių, o ryte vos prabudus be vargo gali iš karto skubėti į virtuvę darytis kavos.
Anksčiau reikėdavo prisikišti daiktus prie pat akių, kad juo matytų. Jis neslepia džiaugsmo, kad dabar abejomis akimis gali matyti net iki 80 proc.
„Norėčiau pabrėžti, kad pati operacija galbūt sudėtinga chirurgiškai, bet po jos gijimo laikotarpis nėra sunkus. Po 3 valandų operacijos, ligoninėje teko pabūti maždaug savaitę, nes kas keletą valandų reikia lašinti skirtingų rūšių akies lašiukus.
Paskui šią procedūrą reikia tęsti namie, o po pusmečio gydymas lašais yra nutraukiamas. Siūlės išimamos tik po metų, bet jos visai netrukdo. Paskutinę antrosios akies operaciją man darė rugsėjo 12 dieną, tad šių metų rudenį jau turėtų išimti siūles.
Visgi rekomenduojama jas palaikyti ilgiau, nes siūlės stipriau prilaiko rageną, kad neįvyktų organo atmetimas. Na, o atmetimo tikimybė sergant keratakonusu per 5-erius metus po operacijos yra ne didesnis nei 5 proc. visiems pacientams“, – papasakojo pacientas.
Prigijimo tikimybė didžiausia
Anot A.Makselio, ragenos transplantacija – tai operacija, kai mirusio žmogaus (donoro) padovanota ragena persodinama asmeniui (recipientui), kuris turi problemų ir prastai mato dėl šio skaidraus priekinės akies dalies dangalo pakitimų.
Galimos kelios tranpslantacijos rūšys: kai keičiama visa pažeista ragena ir kai keičiami tik tam tikri jos sluoksniai. Jeigu persodinami tik ragenos sluoksniai, ypatingai vidiniai, operacija yra sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau kruopštumo. Tačiau, žinoma, jeigu chirurgas yra įgudęs, tai problemų nekyla.
Visos ragenos pakeitimas yra techniškai paprastesnis, bet jis yra susijęs su didesne atmetimo tikimybę. Visgi, lyginant su kitų transplantuojamų organų sėkmės galimybėmis, ragenų prigijimo tikimybė yra didžiausia, o atmetimo – mažiausia.
„Persodinimo operacija galima suskirstyti pagal siekiamą tikslą. Vienos jų – optinės operacijos, kai siekiama pagerinti žmogaus regėjimą, kai ragena yra drumsta po uždegimų ar likę randai, kai yra ragenos išsigaubimas, deformacijos ir pan.
Kita grupė, kada reikia ragenos persodinimo – tai, kai siekiame išsaugoti akį, nes regėjimo organas arba ragena yra prakiurusi arba užsikrėtusi grybeline ar bakterine infekcija.
Na, o trečia grupė – kada siekiame geresnio kosmetinio efekto žmogui, nes ragena yra kosmetiškai negraži, su randais, drumsta, balta ir tada siekiame atgauti natūralią jos išvaizdą“, – papasakojo A.Makselis.
Gijimas trunka savaitę
Jo teigimu, Lietuvoje šios operacijos atliekamos bendroje nejautroje, nes taip pacientui yra saugiau, bet jeigu ragena keičiama sluoksniais, tada galima daryti ir vietine nejautra. Tokiu atveju nėra rizikos, kad žmogui atsikosėjus ar pasukus galvą bus pažeistos vidinės akies struktūros.
„Visgi daugiausia ragenos persodinimo operacijų daroma keičiant visą ragenos storį ir būna momentų, kai operacijos metu akis yra absoliučiai atvira, tad dėl saugumo tai darome bendroje nejautroje.
Gijimo laikotarpis gali būti suskirstomas į du etapus: ankstyvuoju gijimo periodu procesas trunka iki savaitės, kada žmogus jaučia diskomfortą, akis yra jautri šviesai, ašaroja, šiek tiek galbūt skauda. Paskui yra vėlyvasis gijimas, trunkantis mėnesius. Persodintas audinys su pačio recipiento audiniais nesugyja tokiu tvirtumu, kaip prieš tai buvusi ragena.
Siūlus šaliname maždaug po metų nuo procedūros atlikimo. Asmuo po operacijos turi pasisaugoti traumų, nes labiau sutrenkus akį, ta riba tarp savos ir persodintos ragenos gali plyšti. Visiško sugijimo nebūna, bet kasdieniam gyvenimui tokio tvirtumo tikrai pakanka“, – pabrėžė chirurgas.
Svarbiausia kreiptis laiku
Pasak A.Makselio, ragenos transplantacija pagerina žmogaus gyvenimo kokybę, nes su prastu regėjimu sunku dirbti, asmuo tampa priklausomas nuo aplinkinių, turi nuolat lankytis pas gydytojus. Na, o po operacijos medikamentų reikia kur kas mažiau, tad čia atsiranda ir ekonomine prasme privalumų, nes išlaidos sumažėja.
Be to, pagerėjus regai žmogus vėl tampa savarankišku, nereikia globotinių pagalbos, pagerėja psichologinė būsena, dažnai grįžtama į darbus. 
„Kartais būna, kad recipiento organizmas atmeta donoro organą, tačiau su ragenomis tai nutinka labai retai. Visgi tokiu atveju, kai ragena yra atmetama, stengiamės gydyti, kad nereikėtų pakartotinės transplantacijos.
Būna atvejų, kuomet nepavyksta išsaugoti pirmojo transplantato, bet, jei žmogus laiku kreipiasi – dažniausiai susitvarkome su pirminiais atmetimais. Svarbiausia, kad žmogus stebėtų save, jutimus ir laiku kreiptųsi pagalbos“, – sakė gydytojas.
ragenos transplantacijaragenaakis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.