Po valandos trukmės operacijos Akių chirurgijos klinikoje Lirema vaikinas išėjo šypsodamasis – ligą pavyko pažaboti kur kas lengviau nei tėvui. Medikai šią šeimos sveikatos istoriją vadina geriausiu medicinos pažangos pavyzdžiu.
Skubėjo ištirti sūnaus akis
Prieš mokinių atostogas klinikoje apsilankiusiam Pranciškus buvo atlikta jau antrosios akies ragenos sustiprinimo operacija. Pirmoji įvyko prieš pusmetį. Iš operacinės išėjusio vaikino akis buvo šiek tiek paraudusi, tačiau jis jautėsi puikiai ir ruošėsi kelionei traukiniu namo į Kėdainius.
„Pranciškaus istoriją galima vadinti sėkminga vien todėl, kad tėtis, puikiai žinodamas, kas gresia sūnui, nedelsė nė dienos, nes liga progresavo itin greitai. Medicinos pažanga sūnui leido išvengti to, ką teko išgyventi tėvui – itin sudėtingą operaciją – ragenų transplantaciją“, – sakė Akių chirurgijos klinikos Lirema gydytoja Lina Socevičienė, ragenos sustiprinimo operacijų Lietuvoje pradininkė.
„Iš tiesų stebėjau sūnų lyg po padidinamuoju stiklu. Vos tik jo regėjimas ėmė silpti – skubėjome rimtai išsitirti“, – pasakojo pats ragenų transplantacijas dėl progresuojančio keratokonuso išgyvenęs vyras.
Keratokonuso diagnozę jo sūnui Pranciškui patvirtino ragenų topografijos tyrimas. Tai reiškė, kad jo akyse vyksta negrįžtami pakitimai: savaiminis ragenos plonėjimas ir gaubimasis, sukeliantis nekoreguojamą refrakcijos ydą, negrįžtamai bloginantis regėjimą.
Galėjo padėti tik transplantacija
Ilgą laiką keratokonusas buvo diagnozuojamas tik toli pažengusiose ligos stadijose, nebuvo jokios galimybės gydyti ar išsaugoti matymą, o regėjimo pagerinimui naudoti tik sunkiai toleruojami kieti kontaktiniai lęšiai. Vienintelis būdas kiek pagerinti visiškai keratokonuso paveiktą regėjimą buvo ragenos persodinimo operacija.
„Audinių transplantacija – tai sudėtinga chirurginė operacija, donorinės ragenos reikia ilgai laukti, ji ne visada kokybiška, galima svetimo audinio atmetimo reakcija, po operacijos dažniausiai lieka sudėtinga refakcijos yda, o po kurio laiko transplantaciją gali tekti pakartoti.
Be to, net persodinus rageną, joje keratokonusas vėl gali pradėti vystytis, ko nenutinka po ragenos sustiprinimo operacijos“, – aiškino gydytoja Lina Socevičienė. Taip pat svarbu, kad po šios operacijos galima ieškoti kitų korekcijos būdų – lengviau prisitaikyti kontaktinius lęšius ar atlikti intraokulinę regėjimo korekciją.
Šiuo metu, pacientui laiku susirūpinusiam blogėjančia rega, naudojant tinkamas diagnostikos priemones, galima ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir daugeliu atvejų išsaugoti ar net pagerinti keratokonuso paveiktą matymą.
„Gaila, neturėjau jokio pasirinkimo ir apie ragenos sustiprinimo operaciją anuomet negalėjau net pasvajoti, nes tokios operacijos Lietuvoje paprasčiausiai dar nebuvo atliekamos“, – nerimą laukiant ragenų persodinimo operacijų prisiminė Pranciškaus tėtis Tomas, net ir po daugelio metų negalintis užsimiršti – ilgą laiką jis turėjo gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų donorinių audinių.
Kompiuterių specialistas, akis vadinantis savo darbo įrankiu, prisiminė, kad akiniais nosį pabalnojo jau penktoje klasėje, o dėl vis prastėjančios regos ir ragenų transplantacijų patyrė daug skaudžių išgyvenimų. Todėl dabar jis pasiryžęs kaip tik įmanoma anksčiau užkirsti kelią ligai, jei ji grasintų ir jaunesniajam jo sūnui, Pranciškaus broliui.
Ir mato, ir jaučiasi geriau
Medikai neranda atsakymo į klausimą, kodėl vieni suserga šia liga, o kiti – ne. Kodėl liga pažeidžia vieną akį, o kitos nepaliečia, kodėl vieniems progresuoja, o kitiems – ne. Tačiau svarbiausia, kad ligą galima sutramdyti, tik operuoti reikia kuo anksčiau.
Šiandien keratokonuso progresavimą sustabdo operacija, kuri atliekama pacientui suteikus vietinę nejautrą, kai ragena prisotinama specialiu skysčiu ir veikiama tam tikrais tam tikro bangos ilgio ultravioletiniais spinduliais. Taip ragena sustandėja, nebekeičia savo formos ir liga nebeprogresuoja.
„Operacinėje mes tik užvedame ragenos sustiprinimo procesą, po to jis vyksta savaime. Yra daugybė atvejų, kai po ragenos sustiprinimo operacijos pacientas mato viena kita eilute geriau. Taip yra todėl, kad ragena suplokštėja, ragenos viršūnė susitraukia ir sumažėja astigmatizmas bei refrakcijos yda. Taip pat žmogus jaučiasi kur kas geriau – pagerėja jo matymo kokybė, reikia mažiau markstytis ir trinti akį“, – pasakojo gydytoja Lina Socevičienė.
Pirmoji ragenos sustiprinimo operacija Lietuvoje atlikta prieš dešimt metų
Lietuvoje pirmąją ragenos sustiprinimo operaciją gydytoja Lina Socevičienė atliko 2008 m. balandžio 10 d. – prieš dešimt metų.
„Žinias parsivežiau iš stažuotės Zalcburge (Austrija) pas prof. G. Grabnerį. Po to sekė praktika, stažuotės, konferencijos, gilinat žinias, ieškant naujovių. Nauja buvo ne tik man, bet ir kolegoms – žinomiems daktarams, profesoriams užsienyje. Dalinomės patirtimi, ieškojome atsakymų į rūpimus klausimus, kurių kildavo dirbant su pacientais. Tad dabar mūsų klinikos gydytojai yra sukaupę didžiausią patirtį keratokonuso diagnozavimo ir gydymo srityje“, – sakė L.Socevičienė.
Pirmą kartą pasaulyje keratokonuso operacija buvo atlikta 1998 m. Drezdene (Vokietija), prof. Theo Seiler ir prof. Eberhard Spoerl, bet klinikinėje praktikoje plačiau taikyti pradėta apie 2005-2006 m.
Prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojas-oftalmologas: “Itin svarbi ankstyva keratokonuso diagnostika”.
Ragenos sustiprinimo operacijos dabar plačiai atliekamos visame pasaulyje. Prieš daugiau nei dešimt metų Lietuvoje tokio gydymo metodo nebuvo. Buvo mėginimų gydyti keratokonusą, bet tokių subtilių procedūrų, kurios buvo atliekamos Vokietijoje, nebuvo. Tokius ligonius kaip Tomas anuomet gelbėjo ragenos audinių transplantacijos O dabar ragenos sustiprinimo operacijos jau sėkmingai atliekamos ir valstybinėse ligoninėse.
Keratokonuso gydymo tikslas – ne pašalinti, bet stabilizuoti procesą, kol regėjimas dar smarkiai nepablogėjo. Svarbu pabrėžti, kad ragenos sustiprinimo operaciją galima atlikti tik pradinėje ligos stadijoje. Štai kodėl tokia svarbi ankstyva šios ligos diagnostika. Kai liga pažengusi, operacija neberekomenduojama, todėl transplantacijų sergantiems keratokonusu reikia ir dabar. Tačiau kita problema – labai trūksta donorinių ragenų, jų palyginti su praėjusiais metais sumažėjo dvigubai, tad sumažėjo ir operacijų.
Po transplantacijos visą gyvenimą reikia draugauti su oftalmologais, vartoti imunitetą slopinančius vaistus, visada išlieka ragenos atmetimo tikimybė. Kai slopinamas imunitetas, didesnė ir kitų ligų rizika. Štai kodėl taip svarbu skleisti informaciją, kad keratokonusą galima sustabdyti.
