Be to, jiems nerimą kelia galimi vaistų laikymo sąlygų pažeidimai degalinėse.
Farmacijos specialistams atstovaujančios Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius penktadienį per spaudos konferenciją abejojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) argumentais, kad padaugėjus prekybos vietų vaistai galėtų pigti. Taip esą nenutiko degalinėms pradėjus prekiauti maisto papildais.
„Nėra pagrindo manyti, kad gyventojai patirs mažesnes išlaidas“, – žurnalistams sakė E. Tarasevičius ir nesuprantama vadino situaciją, kad ministerija rūpinasi parduotuvių arba degalinių pelnu.
„Vaistai tai yra ne pramoga, o padidintos rizikos priemonė, kuri privalo ir turi būti naudojama su griežta kontrole, paaiškinimu. Bet to žmogus gali ir nesuprasti, jam reikia net kelis kartus paaiškinti. Užtat ir sąvoka yra farmacinė paslauga, ji privalo būti“, – savo ruožtu teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovas Eduardas Vaitkus.
Pagal SAM pataisas, prekyba nereceptiniais vaistais galėtų vykti nustatytus reikalavimus atitinkančiose mažmeninės prekybos vietose. Ministerija aiškina, kad alternatyvių prekybos vietų atsiradimas aktualus, kai arti nėra dirbančios vaistinės, o vaistų pacientui reikia nedelsiant.
„Siūloma nustatyti, kad prekybos įmonių, kurios norės prekiauti nereceptiniais vaistais, veikla būtų licencijuojama ir kad jos galėtų parduoti tik tokius vaistus, kurie įrašyti į specialų sąrašą, kuris būtų sudarytas, siekiant tinkamai reglamentuoti tokią prekybą“, – teigia pataisas rengusi ministerija.
Šioms pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė.
BNS primena, kad 2014 metais liberalizuoti prekybą vaistais siūlė tuometiniai parlamentarai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius, tačiau Seimas nesutiko priimti svarstyti jų parengtų Farmacijos įstatymo pataisų.
