Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga infekcija, pagaliau bus imtasi veiksmų

Iš visų Baltijos šalių pirmoje vietoje pagal ŽIV sergamumo skaičių buvo Estija. Tačiau situacija pasitaisė, kai jie priėmė gydymo planą ir dabar ŽIV užsikrėtusius asmenis gydo po diagnozės nustatymo.

Praėjusių metų rezultatų duomenimis, Lietuvoje buvo diagnozuota 264 nauji infekcijos atvejai, kuomet Estijoje jų gerokai sumažėjo – užregistruota 219 infekuotų asmenų. Na, o Latvija infekcijų skaičiumi kol kas lenkia abi šalis.

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), iki šių metų sausio 1 d., Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3012 asmenų. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas septintas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Latvija praėjusių metų gruodį jau priėmė gydymo gaires ir gydymą skiria, kai CD4 ląstelių skaičius, kuris rodo imuninės sistemos stiprumą, nukrenta iki 500, o Lietuvoje – iki 350.

CD4 ląstelės – tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kuri saugo žmogaus organizmą nuo įvairių ligų sukėlėjų.

Taigi, Lietuva dabar yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje ŽIV gydymas pradedamas ne iš karto diagnozavus infekciją, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o tik nusilpus imunitetui iki tam tikro lygio.

Infekcija gali plisti per kraują, pavyzdžiui, jį perpilant, naudojant užkrėstus švirkštus ar adatas bei lytinių santykių metu. Be to, ŽIV serganti motina gali užkrėsti vaikelį nėštumo ar gimdymo metu bei maitinant krūtimi.

Pasak ULAC, ŽIV pasireiškia įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ar kitomis ligomis, tačiau požymiai atsiranda ne iš karto, o palaipsniui.

Oportunistinės infekcijos kelia daug keblumų, nes jas sunku atpažinti. Tad dėl ligos eigos ir gydymo sunkumų, mirtingumo rodikliai yra gana aukšti.

Virusas patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, kurie saugo imuninę sistemą nuo infekcijų, todėl mažėjant limfocitų kiekiui, ŽIV sukelia laipsnišką imuniteto nykimą. Organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo virusų ir infekcijų.

Lietuvoje vieno infekuoto paciento gydymas valstybei kainuoja vidutiniškai 5,000 eurų per metus. Tad jei ŽIV toliau taip sparčiai plis ir priemonių nebus imamasi, tai gydyti infekuotuosius taps per brangu, o situacija taps nesuvaldoma.

„Naujų ŽIV atvejų skaičiaus augimą lemia tiek infekcijos paplitimas bendruomenėje, tiek testavimo paslaugų prieinamumo ar visuomenės poreikio žinoti savo ŽIV statusą pokyčiai“, – teigė Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Jos teigimu, vienas iš Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) strategijos tikslų yra, kad iki 2020 m. 90 proc. su ŽIV liga gyvenančių asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę.

Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. duomenimis, apskaičiuota, kad Lietuvoje ši infekcija buvo diagnozuota 82 proc. visų galimai užsikrėtusių ŽIV asmenų.

A.Žilinaitė papasakojo, kad siekiant įgyvendinti UNAIDS keliamus tikslus, ŽIV atliekamų tyrimų skaičius turės būti didinamas, todėl tikėtina, kad naujų registruotų atvejų skaičius taip pat išaugs.

ŽIV epidemiologinės priežiūros duomenys rodo, kad infekcija pastaruosius porą metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių ir įkalintų asmenų. Mat, pasak ULAC statistikos duomenų, šiuo metu ŽIV serga apie 300 įkalintų asmenų.

Manoma, kad įkalinti asmenys laisvės atėmimo vietose yra gydomi pigiausiais vaistais, kurie turi pašalinį poveikį, o kaliniai piktnaudžiauja ir medikamentus parduoda kaip svaiginimosi priemonę kitiems. Deja, Kalėjimų departamentas atsisakė pakomentuoti situaciją.

„Siekiant stiprinti ŽIV infekcijos plitimo valdymą šioje rizikos grupėje, Sveikatos apsaugos ministerija skiria tikslines lėšas žemo slenksčio kabinetų, kuriuose teikiamos paslaugos narkotikus vartojantiems asmenims, veiklai.

Taip pat Europos Sąjungos paramos lėšomis planuojama plėsti žemo slenksčio kabinetų tinklą bei jų teikiamų paslaugų, įskaitant ištyrimą greitaisiais testais dėl ŽIV bei prevencijos priemonių (švarių švirkštų ir adatų, prezervatyvų) dalinimą“, – pabrėžė ryšių su visuomene projektų vadovė.

„Bendrosios praktikos gydytojai Lietuvoje šiuo metu neturi galimybių skirti nemokamo ŽIV testo, todėl praleidžiama daug galimybių diagnozuoti infekciją pradinėje stadijoje“, – sakė Jurgita Poškevičiūtė, koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė.

Anot A.Žilinaitės, viena iš užsikrėtusiems virusu asmenims aktualiausių naujovių – tai parengtas tvarkos aprašo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojamas neatidėliotinas gydymas iškart nustačius infekciją. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai šį įstatymą pasirašė. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

„Nors tai žymiai padidins PSDF biudžeto lėšų poreikį (preliminariais skaičiavimais – apie 3 mln. eurų), tačiau užtikrins kokybiškesnį pacientų gyvenimą bei sumažins galimybes virusui plisti.

Siekiant suvaldyti šios ligos plitimą ir sumažinti jos stigmatizavimą visuomenėje, ypač svarbu, kad žmonės apie ją žinotų kuo daugiau, todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras be kitos veiklos periodiškai organizuoja ir informuoja visuomenę apie ŽIV tyrimus.

Kaip tik šiuo metu atliekamas naujas tyrimas apie visuomenės informuotumą dėl ŽIV rezultatų, kurie parodys pokyčius, įvykusius nuo 2013 metų“, – pranešė ryšių su visuomene projektų vadovė.

Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti. 

„Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga. 

Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.
2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

Šiuo įsakymu patvirtinta ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, siekiant efektyvesnio gydymo, siūlomi nauji antiretrovirusinių vaistų deriniai. 

Numatyta ir nauja sąlyga dėl vieno iš svarbiausių (ŽLA-B 5701) tyrimo skyrimo, kuris būtų atliekamas pirmojo ištyrimo metu, jei pacientui paskirtas vaistas pasirodytų esąs neefektyvus ir jį reikėtų skubiai keisti kitu (abakaviru). Pastarojo vaisto skyrimas sutrumpėtų mėnesiu, nes nereikėtų laukti tyrimo atsakymo.

Taip pat patikslinta ŽIV ligos laboratorinės diagnostikos eiga, diagnozės nustatymo laboratoriniai kriterijai, pacientų priežiūros schemos, pateiktas vaikams rekomenduojamų antiretrovirusinės terapijos vaistų sąrašas.
Pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 – vaikams.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25–44 metų amžiaus grupėje.

Daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs susirgo paskutine ŽIV ligos stadija - AIDS ir kas septintas, kuriam diagnozuota ŽIV, yra miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas tikslas – iki 2030 metų pasaulyje įveikti AIDS epidemiją. Iki 2020 metų planuojama pasiekti, kad 90 proc. ŽIV gyvenančiųjų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų skiriami reikiami vaistai ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių būtų pasiekta maža virusų koncentracija.

„Demetros“ asociacija yra nevyriausybinė ne pelno siekianti organizacija, kuri  teikia paslaugas pažeidžiamųjų grupių atstovams, nepaisant jų amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, tautybės, gyvenimo būdo ar socialinio statuso.

Pagrindinis šios asociacijos tikslas – mažinti ŽIV/AIDS ligų plitimą, informuojant asmenis apie jas bei efektyvią prevenciją, analizuoti šių infekcijų paveiktų ir pažeidžiamų asmenų bei jų artimųjų problemas, ginti ir atstovauti interesus valstybinėse institucijose, siekti integracijos į visuomenę.

„Demetra“ inicijuoja nemokamą ŽIV testavimo tinklą ir stengiasi užtikrinti greitą, anonimišką ir nemokamą patikrą dėl ŽIV bei apsaugos nuo ŽIV/AIDS priemonių, pvz., prezervatyvų, prieinamumą nemokamai.