Juose karantinai neskelbiami, tiesiog didžioji vaikų dalis nevedami į darželį ir tiek. Tenka iš ne vienų tėvų išgirsti, kad kai kuriuose darželiuose grupėje šiuo metu tik keli vaikai, nes didžioji dalis serga.
Kai kurie gydytojai viešojoje erdvėje teigia, kad vaikams pusę darželio lankymo laiko prasirgti yra visai normalu. Taip neva formuojasi imunitetas. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad normalu yra ikimokykliniams vaikams sirgti 11-12 kartų per metus.
Tačiau ar tikrai taip? Ar galima sirgimų skaičius sumažinti, o laiką sutrumpinti? Ar normalus toks didelis sergamumas? Ar tai tik imuniteto formavimasis? Ką galima padaryti, kad vaikai sirgtų mažiau?
Natūralu, kad vaikai suserga, tai imuniteto formavimosi proceso dalis, tačiau tikrai kelia abejonių tos „normalios proporcijos“.
Matydamas aktualią sergamumo problemą, Vilniuje įsikūręs Tėvystės centro gamtos darželis „Po smilgom“ ėmėsi analizuoti savo darželio situaciją. Nuo šių metų pradžios pradėjo atidžiai fiksuoti, kiek vaikų darželio nelanko dėl ligos.
Norisi džiūgauti ir net stebėtis, nes darželyje, kuriame yra 20 vaikų, per sausio mėnesį (22 darbo dienas) darželio dėl ligos nelankė tik 5 proc. vaikų. Sausio mėn. lankomumo lape pažymėti tik 22 kartai, kai vaikai į darželį neatvyko, nes pasijuto prastai. Tai akivaizdus „nukrypimas nuo normos“.
Sausio mėnuo buvo gana problematiškas su savo permainingais orais: kelios dienos, kai paspaudė šaltukas, savaitėmis vyravo drėgnas oras, vėjas, tirpstantis sniegas ir pan.
Gamtos darželio „Po smilgom“ kūrėjai nuo metų pradžios ėmėsi aiškiau įvardinti, kodėl vaikai neserga: tai aplinka, grynas oras, fizinis aktyvumas, emocijos ir maistas.
Nuo pat darželio įsikūrimo pradžios vaikai vedami į lauką – bet kokiu oru. Kai kas pasakytų, kad per tokią darganą nereikia eiti į lauką, kad būtent vaikai nesušaltų ir nesusirgtų. Patirtis rodo ką kitą: grynas oras, žaidimai ir mokymasis lauke stiprina imunitetą, mažina ligų galimybes.
Niekam nekyla klausimas, kad vaikų sveikatai labai svarbu mityba. Darželio kūrėja Milda Jankauskienė be gryno oro, buvimo lauke atkreipia dėmesį ir į mitybą:
„Darželyje ieškoma pačių įvairiausių maitinimo variantų, kurie priimtini tėvams, neužsifiksuojama nei ties vienu.
Dalį maisto ruošiamės patys, didelį dėmesį kreipiame į ekologiškumą ir vadovaujamės kitomis naujausiomis sveikatingumo, sveikos mitybos rekomendacijomis. Pati darželio bendruomenė šiomis temomis diskutuoja, siūlo naujų idėjų.“
Darželio auklėtoja Loreta Raškevičiūtė akcentuoja ir vaikų jausmų reikšmę:
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad sergama dažniau tada, kai neleidžiame vaikui tam tikrų jausmų sau jausti, tai yra, jam nemalonių jausmų. Neskirstant juos į gerus ir blogus, juk jausmų yra be galo daug. Tiesiog kai kurie yra nemalonūs. Aš galiu rinktis ką jausti. Aš pats kuriu jausmus. Mokausi juos valdyti.
Mokomės jausti visus jausmus – tiek malonius, tiek nemalonius. Aš ar kitas gali jaustis kitaip toje pačioje situacijoje. Mokomės atpažinti savo ir kitų jausmus. Leidžiame sau ir kitam juos jausti ir nukreipti teigiama darnos linkme.
Tam pasitarnauja mokymosi, ugdymo būdai: spektakliukai, knygų skaitymas, stebėjimai, pokalbiai, emocinio intelekto testai“.
Turint šią konkrečią darželio patirtį, tiek visi tėvai, tiek darželiai ir mokyklos gali atkreipti dėmesį, kad ligos tikrai nėra vien „užklumpančios“, vien užkratų nevaldomas dalykas.
Labai daug priklauso ir nuo mūsų pačių, kiek mes stipriname savo ir bendruomenės atsparumą ligoms labai paprastomis priemonėmis. Juk vaikų ligos tėvams kainuoja labai daug pirmiausia emocijų, įtampų laiko ir galiausiai pinigų.
O gamtos darželis „Po smilgom“ tęsia ir vasario mėn. vaikų stebėjimą, fiksuoja sergamumo duomenis. Ir suprantama, mėgaujasi žiemos malonumais gryname ore, kurie ir padeda išvengti ligų.
