Kai nepagydoma liga susirgęs teisininkas savo darbovietėje užčiuopė neskaidrius viešuosius pirkimus, valstybinės švietimo įstaigos direktorė pareiškė, kad nebegalės su juo dirbti. O streso tik ir laukia liga – po tokio žinios vyrą ištiko koma.
Rodos, darbdavius turėtų sugraudinti du mažamečius auginančio vyro nelaimė, bet nesugraudino, ieškota būdų, kaip neįgalų žmogų atleisti. Kai jis kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pagalbos, čia jį ištiko dar vienas šokas – formaliai žmogus ginamas, o darytas garso įrašas rodo, kad tai tik gynybos imitacija.
Ir keisčiausia, kad iš darbo neįgalų žmogų neteisėtai bando atleisti Lietuvių kalbos instituto profesorė, kuri rengia rekomendacijas ir mokymo medžiagą mokykloms. Ta pati profesorė, pasirodo, jau pripažinta pažeidusi akademinę etiką, bet toliau netrukdomai vadovauja institutui ir netgi pakviesta švietimo klausimais patarinėti Seimui. Kas gina neįgalų žmogų nuo politinį užnugarį užsitikrinusių veikėjų?
Kaip turi skaudėti širdį vyrui, jeigu jis nesugeba sulaikyti ašarų prie svetimų akių, o juo labiau prie televizijos kamerų. Vyrą pakirto sunki liga – išsėtinė sklerozė, kai kūnas silpsta ir pradeda nykti, o protas lieka skaidrus.
„Kai buvau sanatorijoje, man, kaip vyrui, kuriam 42 metai, viduje verkė širdis. Į sanatoriją aš pasiėmiau du berniukus, 9 ir 12 metų, ir jie mane neįgaliojo vežimėlyje stumdė. Kiekvieną kartą, kai stumdavo, pačiam ašaros trykšdavo, dar kurį laiką turėdavai nusiraminti. Taip buvo skaudu... Vaikai, vietoj to, kad būtų baseine, žaistų, atbėgdavo.
Ypač mažasis atbėga ir sako: „Tėte, ar jau reikia tave išstumti ar dar ką nors?“ Per tą laiką niekas iš darbdavio atstovų nepasiklausė, ar reikia kokios pagalbos, o jos tada tikrai labai reikėjo“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” graudinosi sunkia liga sergantis Žilvinas Mišeikis.
Vyrą visiškai palaužė ne išgirsta diagnozė, o darbdavio noras atleisti iš darbo. Po tokio žinios jį savaitei ištiko koma, o atsikėlė paralyžiuotas. Iš darbo atleisti jį pagrasinta, kai jis užčiuopė neskaidrius viešuosius pirkimus.
„Aš negaliu nematyti atitinkamų pažeidimų, jeigu jie akivaizdūs. Man kilo abejonės, kad vienas leidinys išleistas netaikant viešųjų pirkimų įstatymo. Išsakiau, kad man kyla abejonės ir reikia papildomos informacijos. Po mokslų tarybos posėdžio atėjo direktorė ir sako:
„Mums bus sunku darbuotis kartu“. Praėjo kokia valanda ir sako, kad greičiausiai nebus įmanoma dirbti kartu“, - pasakojo Ž.Mišeikis.
Supratote teisingai. Tokie dalykai vyksta po mokslo šventovės – Lietuvių kalbos instituto stogu.
„Turbūt jo teisė taip manyti, tuos sprendimus skųsti. Mes tiesiog aiškinsimės teisme. Iš žmogiškosios pusės žiūrint, mes nuoširdžiai linkime jam sveikatos, kad galėtų gyventi ir gerai jaustis“, - aiškino Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė Jolanta Zabarskaitė.
Vyras nori grįžti į darbą, tačiau didžiausias jo ligos priešas yra stresas, o institute laukia ne kas kitas, o dirbtinai sukurta įtampa.
„Sąlygos tokios, kad aš dėl kiekvieno veiksmo, kai noriu kažką atlikti, turiu parašyti prašymą direktorei ir gauti rezoliuciją, kad galiu. Jei noriu iš sekretorės gauti informaciją, kas man skambino, turiu prašyti direktorės, kad man leistų, kad sekretorė suteiktų duomenis. Tai daroma, kad susiprasčiau ir išeičiau iš darbo“, - pasakojo Ž.Mišeikis.
O Lietuvių kalbos instituto direktorės atsakymas į tokius pareiškimus – paprastas.
„Kolega manipuliuoja, tik tiek galiu pasakyti“, - pareiškė J.Zabarskaitė.
Kai apsiginti dėl diskriminacijos negali pats, kreipiesi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Bet jų požiūris verčia iš koto ne tik pasiligojusius, bet ir sveikus.
„Pats darbdavys gali nustatyti sąlygas, kurias jis mano esant reikalinga. Aš čia nematau jokio žeminimo. Kitas svarbus momentas, galimai pablogėjusias darbo sąlygas nagrinėjo darbo ginčų komisija ir ji nenustatė, kad buvo pablogintos darbo sąlygos duodant tokius nurodymus“, - teigė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
O kad kelias prie dokumentų užkirstas užčiuopus galimą korupciją, skundus nagrinėjusios organizacijos nepastebėjo, kaip ir neišgirdo, kad būtent dėl tokios sukurtos atmosferos progresuoja vyro liga. O darbdaviui tai atrišo rankas.
„Jie netgi po to prašė, kad aš pristatyčiau įrodymus, kad aš vežimėlyje važinėju. Ateikit ir pažiūrėkit, ar aš atsistoju“, - pasakojo sunkia liga sergantis Ž.Mišeikis.
Bet vienas pažeidimas buvo tiek akivaizdus, kad net ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo priversta konstatuoti, kad profesorė savo pavaldinį diskriminavo dėl negalios. Ji pasišovė atleisti savo pavaduotoją kaip nebetinkamos kvalifikacijos.
„Jam buvo pasiūlyta didelė išeitinė. Mūsų nuomone, kadangi jis turi sunkią ligą, apie kurią viešai kalba, jam yra sudėtinga atlikti pareigas“, - teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė J.Zabarskaitė.
Gali žmogus dirbti ar negali, nustato medikai. Ir jie nustatė, kad liga vyro proto neaptemdė, dirbti jis gali.
„Direktoriaus pasiūlymas nutraukti darbinius santykius jau buvo vertintinas kaip priekabiavimas dėl negalios – kad pavaduotojas, mūsų pareiškėjas turi negalią. Mes nustatėme, kad prie jo buvo priekabiaujama“, - sakė lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė.
Ir nors kontrolierius pripažino, kad pažeidimą padarė profesorė, advokatas pasamdytas už instituto lėšas. Ir dar įdomus sutapimas – tas pats advokatas Vilius Mačiulaitis profesorei J.Zabarskaitei atstovauja ir privačioje byloje.
Profesorės J.Zabarskaitės vadovaujamas institutas yra pripažintas nacionalinės svarbos, jam skiriamas didesnis nei kitiems finansavimas. Ji sako, kad su savo pavaldiniu bandė susitarti gražiuoju.
„Yra du dalykai: darbas ir liga. Geranoriškai komunikuojant, galima puikiai suderinti. Kolegai linkime kuo geriausios sėkmės ir kloties“, - teigė J.Zabarskaitė.
Tačiau Ž.Mišeikis teigia, kad Lietuvių kalbos instituto direktorė sugalvojo planą, kaip juo atsikratyti.
„Ji man pasiūlė kitas pareigas – patarėjo pareigas. Patarėjo pareigos yra dar didesnio pasitikėjimo pareigos. Po to pasirodė, kur šuva pasislėpęs. Jie sako, kad tada sudarytume naują darbo sutartį, ji būtų terminuota. Galima manyti, kad tai buvo noras apgauti: sudarau terminuotą sutartį, sutartis pasibaigs, nepratęs ir laisvas. Taktiškas ėjimas sugalvotas“, - pasakojo Ž.Mišeikis.
Vyras galvojo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga jį gina, tačiau paklausęs netyčiomis teismo posėdyje įrašytą instituto samdyto advokato ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininko pokalbį, suabejojo, ar gynyba nebus viso labo imitacija.
„Kadangi Seimo posėdžio sekretorė neišjungia diktofono, kai kalbėjo mano darbdavio advokatas, man išvis šiurpas kilo. Jis vardino mano ligų simptomus kaip trūkumus man dirbti.
Tai yra savarankiškas priekabiavimo aktas prieš mane, tačiau lygių galimybių kontrolierius, vietoj to, kad sudrausmintų ar įspėtų, mano veiksmus įvardina kaip desperaciją. Pasirodo, lygių galimybių kontrolierius yra šališkas. Nusistatęs prieš mane, o eina ginti manęs“, - pasakojo Ž.Mišeikis.
Žodžiu, ir gynėjas, ir priešingos stovyklos atstovas pūtė į vieną dūdą. Bet mūsų valstybėje rodos taip: skęstančiojo gelbėjimasis – paties skęstančiojo reikalas. Žilviną šis išgirstas pokalbis parai nuvarė į komą, o valdininkams tai – smulkmė.
O abejingumas gali pasibaigti tuo, kad neįgalų asmenį diskriminuojanti profesorė J.Zabarskaitė iš balos išlips sausa, kaip ne kartą jau buvo. 2014 m. buvo konstatuota, kad profesorė pažeidė akademinę etiką, nes klastojo mokslo darbų autorių sąrašus ir bandė prisiimti kitų mokslininkų pasiekimų nuopelnus.
Tačiau net ir turėdama tokią dėmę tuomečiam darbo partijos ministrui Dainiui Pavalkiui buvo tinkama persona vadovauti mokslo įstaigai.
Praėjusių metų pabaigoje akademinės etikos kontrolierius pripažino, kad ji antrą kartą pažeidė akademinę etiką neskaidriai vykdydama viešuosius pirkimus. Profesorė tokį sprendimą apskundė teismui.
Galimą interesų konfliktą tiria ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nes kilo abejonių, ar profesorė nesinaudojo padėtimi leisdama savo monografiją.
Be to, instituto vadovė laiku nedeklaravo, kad jos sūnus įsidarbino įmonėje, kuri vykdė milijoninį konkursą jos vadovaujamoje įstaigoje. Bendrovė „Proit“ konkursą laimėjo spalį, sūnus bendrovėje įsidarbino lapkritį.
„Instituto vadovės etikos dalykai žinomi, dėl to buvo darytas auditas, jis bus pakartotas artimiausiu metu, kadangi po praėjusio audito priemonių nebuvo imtasi. Kitas dalykas, visi mokslo institutai peržiūrimi jų veiklos kokybės požiūriu. Vadovavimo kokybė ir akademinio skaidrumo užtikrinimas taip pat yra vertinami darbo grupėje, siūlymai bus pateikti iki vasario pradžios“, - kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Profesorė J.Zabarskaitė Švietimo ir mokslo ministerijai yra pateikusi savo vadovaujamo instituto įstatų pakeitimus, kuriuose vadovui nekeliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Ministerija sako, kad toks triukas neišdegs.
Profesorė J.Zabarskaitė yra Lietuvos švietimo tarybos narė. Švietimo taryba patarinėja Seimui švietimo klausimais, tarp jų ir kaip dar mokyklos suole mokyti vaikus, kad jie nediskriminuotų už save silpnesnių ir neįgalių.
O Ž.Mišeikis po ligos kiek sustiprėjęs labai norėtų pradėti vėl dirbti, tik bijo, kad bus negailestingai išvarytas lauk.
„Mane tai dar labiau sugniuždė negu kai sužinojau, kad sergu išsėtine skleroze. Ypač bijau, kad nebūtų atkryčio“, - teigė vyras.
