Konkrečiai nebuvo nurodyta, ar norintys mokėti už prekę daugiau galės patys pasirinkti, kokį medikimentą – generinį ar originalų – jie turės teisę įsigyti. Vis dėlto, penktadienį lrytas.lt portalui buvo patvirtinta, kad tesė įsigyti brangesnius vaistus kol kas nėra numatyta.
„Įsakymo projekte numatyta, jeigu pacientui yra išrašytas receptas su žyma „Pirmas paskyrimas“, jam bus išduodamas (parduodamas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas. Šiuo atveju galimybė įsigyti brangesnį kompensuojamąjį vaistinį preparatą nenumatyta. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jei recepte išrašytas kompensuojamasis vaistinis preparatas, pagal šį receptą nekompensuojamojo vaistinio preparato įsigyti negalima.
Šiuo metu šis projektas yra derinamas su visuomene ir organizacijomis, atstovaujančiomis pacientus, gydytojus, vaistines ir farmacijos specialistus, kurie teikia pastabas ir pasiūlymus. Siekiant išsiaiškinti visus kylančius klausimus ir rasti racionaliausią sprendimą, bus organizuojamas posėdis su pastabas pateikusiais asmenimis“, – rašoma SAM ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės laiške.
Generinis vaistas lygus originalui?
SAM patvirtino, kad kol kas neaišku, ar iš viso didesnę sumą pasiryžęs asmuo turės teisę savo pinigus išleisti savo nuožiūra. Panašu, kad bent jau pagal kol kas parengtą įstatymo versiją būsime priversti pirkti pigiausią prekę.
„Svarbu paminėti, kad viešoje erdvėje dažnai pateikiama klaidinga, nepagrįsta ir teisybės neatitinkanti nuomonė, kad generiniai vaistiniai preparatai yra nekokybiški ir pan., kad pacientai nepasitiki mažiau kainuojančiais vaistais ir linkę įsigyti brangius.
Pažymėtina, kad, generinius vaistus kurianti įmonė turi įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas, t. y. atitinka bioekvivalentiškumas, ir tai įrodyta atlikus nustatytus tyrimus. Generiniame vaiste turi būti toks pat veikliosios medžiagos ar medžiagų kiekis kaip ir originaliame vaiste, pagalbinių medžiagų – gali skirtis. Generiniai vaistai gaminami pagal tokius pačius kokybės standartus kaip ir originalūs vaistai.
Kiekvienas vaistas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra generinis ar originalus, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Kartais netgi ir originalaus, ir generinio vaisto gamintojai įsigyja veikliąsias medžiagas iš tų pačių tiekėjų ir gaminami tuose pačiuose fabrikuose. Taigi generiniai vaistai yra saugūs, kokybiški ir gydo taip pat kaip ir brangesni originalūs vaistai, tačiau kainuoja mažiau.
Taip pat svarbu paminėti, kad viešoje informacijoje dažnai pateikiama gydytojų ir kitų ekspertų nuomonė, kad pakeitus pacientui originalų vaistą į tą pačią veikiąją medžiagą turintį generinį vaistą, pacientui pasireiškia alerginės reakcijos ar net gydymas tampa neefektyvus. Taip sukuriama klaidinanti nuomonė, kad vartojant generinius vaistus pacientams nepageidaujamos reakcijos, įskaitant ir vaistų neveiksmingumą, pasireiškia daug dažniau. Svarbu suprasti, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tokie registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įvertinti ir patvirtinti, o vaisto nauda didesnė už riziką.
Lietuvoje vaistai (tiek generiniai, tiek originalūs) registruojami įvertinus nustatytus kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Atsižvelgiant, į tai, kad vaisto neveiksmingumas priskiriamas nepageidaujamoms reakcijoms, apie vaisto neveiksmingumą, kaip ir apie kitą įtariamą nepageidaujamą reakciją, reikia pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Todėl informacija apie generinius vaistus ir jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas ar net neveiksmingumą tik klaidina pacientus, nes pateikiami argumentai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, o vadovaujamasi tiktai emocijomis. Kaip tik, aukštos kokybės mokslinių tyrimų įrodančių originalių vaistų pranašumą prieš generinius vaistus nėra. Europos vaistų agentūra ir JAV Maisto ir vaistų administracijos tarnyba originalaus ir generinius vaistus laiko lygiaverčiais tiek saugumo, tiek veiksmingumo prasme“, – laiške rašo SAM ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
Laiške tvirtinama, kad generinis vaistas niekuo nesiskiria nuo originalaus, paprastai brangesnio medikamento. Žinoma, neretai įsigyjant originalų vaistą yra mokama ne tik už tai, kas yra pakuotėje, bet ir už ją pačią, mat reklama ir garsus medikamento pavadinimas jį daro daug patrauklesniu didesnei rinkai, o tai leidžia didinti ir jo įkainį.
Nežinia, ar tarp generinio medikamento ir originalaus galima dėti lygybės ženklą. Juk tabletės padaromos ne iš grynos veikliosios medžiagos – jose gausu įvairių kitų medžiagų, kurios taip pat veikia organizmą. Be abejo, bet kuris vaistas gali sukelti alergiją ar šalutinį poveikį, tačiau daugybė specialistų sutinka, kad neretai pigesnio medikamento šalutiniai poveikiai yra labiau išreikšti nei originalaus vaisto.
Gydytojų nuomonės išsiskiria
Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu dar liepos mėnesį atliktas bendrosios praktikos ir gydytojų specialistų tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio ar nepilnaverčio naujo vaisto poveikio.
Į klausimą, ar skiriasi tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai tai pačiai ligai gydyti, 60 proc. medikų atsakė, kad skiriasi. Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas sako, kad nebūtų nustebinę, jeigu šis skaičius būtų siekęs ir 100 proc.
„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi“, – tuomet teigė prof. J. Kalibatas.
Skatina mokėti mažiau
Laiške nurodoma, kad pacientai neturėtų mokėti daugiau nei būtina. Neva, jeigu ir generinio vaisto pakanka ligai gydyti, kam reikia už tai permokėti?
„Kodėl tokia tvarka yra būtina? Todėl, kad nors pavieniai žmonės skirtumo nepajus, tačiau žiūrint valstybės mastu tai yra didžiulis žingsnis. Deja, bet šiuo metu Lietuvos žmonės vis dar yra linkę pirkti pačius brangiausius vaistus. Tai reiškia, kad pigesni gamintojai tiesiog negali išlikti rinkoje ir laikui einant nutraukia savo vaistų tiekimą Lietuvai. Tuomet rinkoje lieka tik patys brangiausi, kurie neturėdami konkurencijos ima dar labiau kelti kainas. Dėl to didėja priemokos pacientams įsigyjant vaistams bei PSDF išlaidos vaistų kompensavimui.
Tuo tarpu jeigu dauguma žmonių rinktųsi pigesnius vaistus, tai skatintų gamintojus konkuruoti ir kainas mažinti. Dėl to mažėtų pacientų priemokos ir valstybės kompensuojama vaisto kainos dalis. Tad valstybė, kurianti vaistų kompensavimo taisykles, siekia jas sukurti tokias, kad jos būtų palankios kiekvienam pacientui, ypač mažiausias pajamas gaunančiam žmogui bei užtikrintų efektyvų lėšų vaistų kompensavimui panaudojimą.
Todėl kai pacientai vartos daugiau pigesnių vaistų, sumažės valstybės kompensuojama dalis bei bus galima pradėti kompensuoti daugiau naujų vaistų, kurie šiuo metu nekompensuojami.
Beje, pirkdami pigesnius vaistus žmonės ne tik sutaupytų didelę dalį savo lėšų, jie galėtų sau leisti kur kas daugiau kitų dalykų, pavyzdžiui, kokybiškas maistas, kas yra būtina norint išlikti sveikam. Tad kodėl žmonės turi permokėti už kokybišką prekę, kurią gali gauti pigiau?“, – teigė specialistė.
