Eksperimentas su 240 tablečių jaunuoliui baigėsi ligoninėje

Net kai spuoguotas jaunuolis patenka į ligoninę, o jo pečius būna išmarginusios strijos kaip ką tik gimdžiusios moters pilvą, retas kuris gydytojas pasiteirauja, ar jis vartoja steroidus.

Įtarumas ir įsiūtis – tai ženklai, kad anaboliniai steroidai veikia pražūtingai. Tokių istorijų, į kurias įsipainioja garsūs sportininkai, yra ne viena. Pavyzdžiui, įsiūčio priepuolis privertė Keiptaune (PAF) neįgalų bekojį bėgiką Oscarą Pistoriusą nutaikyti ginklą į širdies draugę 29-erių gražuolę Reevą Steenkamp. Sportininkui pasivaideno, kad kažkas įsilaužė į jo namą, jis ėmė šaudyti, o kulkos kaip tyčia smigo į jo draugę. Ji mirė nuo šautinių žaizdų 2013-aisias, Valentino dieną. Nužudymo bylą tiriantys pareigūnai aptiko O.Pistoriuso namuose anabolinių steroidų.

Kas gali paneigti, kad veikiantys nervų sistemą ir keičiantys elgseną anaboliniai steroidai nesukėlė šiam bėgikui žiaurios agresijos? Juk medikamentą nuo nuodų skiria tik dozė.

Apie tai, kokie dar sveikatos sutrikimai užklumpa jaunuolius, vartojančius draudžiamus preparatus, savo knygoje „Toksikolo užrašai“ pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Pateikiame ištrauką:

„Tobulindami kūną kai kurie pacientai Lietuvoje patenka į medikų rankas išsekę, stipriai pasiligoję. Kasmet vien mūsų ligoninėje tokių atvejų būna po keliasdešimt.

26 metų jaunuolio eksperimentas su 240 steroidų tablečių ir injekcijomis truko vos du mėnesius, bet to pakako, kad jis pakliūtų į ligoninę.

Per penkias savaites jaunas vyras neteko 15 kilogramų. Apie tai gali tik svajoti žmogus, norintis atsikratyti antsvorio, o kultūrizmu susidomėjusiam vyrui toks liesėjimas reiškė tragediją. Blogiau gali būti tik sapne.

Norint užsiauginti kalną raumenų, nepakanka vien fizinių pratimų, tenka vartoti didelius kiekius anabolinių steroidų – biologiškai veiklių medžiagų. Kad po oda išryškėtų reljefiniai raumenų kontūrai, steroidų dozė turi būti šimtus kartų didesnė nei gydomoji, kurią pacientui skiria gydytojas dėl tam tikrų ligų.

Paslaptis, kas iš tikrųjų atsitiko jaunam pacientui, buvo įminta ne per vieną dieną. 92 kilogramus sveriantis 1,88 metro ūgio vyras buvo nepatenkintas savo išvaizda, todėl nutarė prisiauginti raumenų.

Du mėnesius jis ne tik gėrė steroidų tabletes, bet ir švirkštėsi ampulių. Taip elgėsi ir panašaus fizinio sudėjimo jo bendraamžis draugas. Iš pradžių viskas buvo puiku, bet vėliau vyrui ėmė skaudėti galvą, užklupo nemiga, dingo apetitas, pasidarė sunku nuryti net kąsnį, krito svoris.

Jaunuoliui pagelto oda, ėmė niežėti visą kūną, neapsikęsdamas niežulio jis draskydavo odą iki kraujo. Medikų šeimoje gimęs vaikinas turėjo ne vieną patarėją, su jais galėjo pasitarti dėl sveikatos būklės.

O kaip tėvai gelbėjo savo atžalą? Medikų mąstymas pasižymi konkretumu, kai atmetama viena hipotezė po kitos, ir nesvarbu, kad veltui eina laikas. Nė vienas save gerbiantis gydytojas nenori prisipažinti, kad klydo.

Iš pradžių sergantį jaunuolį gimdytojai ketino siųsti pas infekcinių ligų specialistą, nes įtarė geltą, vėliau jiems kilo mintis nusiųsti sūnų pas reumatologą, nes atrodė, lyg būtų prasidėję autoimuniniai procesai.

Pagaliau buvo nutarta išrašyti vaistų nuo alergijos. Kad sūnus nesinervintų, dar skyrė raminamųjų. Sūnaus būklė vis blogėjo.

Patekęs į Ūmių apsinuodijimų skyrių jaunuolis buvo apdujęs, akių obuoliai pageltę, jis atrodė kaip kosmonautas – visas kūnas aptvarstytas. Atlikti kepenų tyrimai nieko gero nežadėjo: fermentų rodikliai buvo kritiniai, o „gerojo“ cholesterolio kiekis – minimalus.

Nė vienas mano kalbintas specialistas negalėjo prisiminti, ar savo praktikoje kada nors buvo susidūręs su tokiu keistu atveju, nes tokie prasti rodikliai nesuvokiami sveiku protu. Tada ir aš suabejojau dėl cholesterolio tyrimo rodiklių. Gal laboratorija suklydo?

Pakartojus cholesterolio tyrimą, rezultatas buvo beveik toks pat kaip ir pirmą kartą. Teko patikėti – juk neįmanoma įvelti dukart tos pačios klaidos. Nuo milžiniškų dozių draudžiamų preparatų nukentėjo net širdis. Skyrus gydymą, pažeista miokardo dalis vėl atsikūrė.

Šis vaikinas vos nežuvo. Apmaudu, kad net jo motina nesuvokė, kokį pavojų kelia anaboliniai steroidai. Pagaliau atėjo diena, kai iš ligoninės jis galėjo grįžti namo.

Atsisveikindamas jaunuolis neslėpė nusivylimo, kad pernelyg pasikliovė anaboliniais steroidais. Kita vertus, jo draugui, taip pat dideliais kiekiais vartojusiam draudžiamus preparatus, nieko neatsitiko.

Dar vienas pavyzdys, kaip auginant raumenis artėjama prie mirties slenksčio: 38 metų pacientui sutino koja, po dviejų mėnesių ėmė kamuoti dusulys, trūkdavo oro netgi kalbant.

Išgirdęs, kad nustatyta plaučių arterijos trombembolija, pacientas sutriko, nes nuo tokios ligos dažniausiai miršta senyvo amžiaus žmonės. Trykštantis energija vyras daug dėmesio skyrė mitybai, mėgo aktyvų poilsį, net savaitgaliais netingėdavo užsukti į sporto klubą.

Ar galėjo taip greitai susidėvėti jo organizmas? Negrįžtamų organizmo pokyčių buvo ne vienas. Pažeista buvo ne tik stambiausia kraujagyslė – plaučių arterija. Su krauju nukeliavusių krešulių buvo aptikta ir daugiau, pavyzdžiui, giliosiose kojų venose.

Atlikus laboratorinius tyrimus, buvo aptikta daug didelio tankio cholesterolio – tiek, kiek gali būti ne į ketvirtą dešimtmetį įkopusio vyro, o gyvenimo saulėlydžio belaukiančio senolio organizme. Ši žinia dar labiau sugadino pacientui nuotaiką.

Sužinojęs apie šį pacientą įtariau, kad sveikata galėjo pašlyti nuo anabolinių steroidų.

Apie tai užsiminiau kolegoms medikams, o jie tik pasišaipė iš manęs. Tąsyk padėkojau skeptikams už atvirumą, nors buvau teisus. Pacientas prisipažino, kad lankė vieną sporto klubą, o jame sutiktas treneris patarė vartoti steroidus.

Ilgą laiką steroidai buvo dažniausiai sportininkų vartojamos medžiagos, suteikiančios cheminį pranašumą prieš konkurentus.

Androgeniniai anaboliniai steroidai savo sudėtimi mažai kuo skiriasi nuo natūralaus vyriškojo lytinio hormono testosterono. Tokie steroidai suteikia vyriškumo, o anaboliniai steroidai padeda užsiauginti didesnę raumenų masę.

Anaboliniai steroidai – ypač svarbūs biologiniai junginiai. Šiai grupei priklauso antinksčių gaminamas hormonas kortizolis, reguliuojantis medžiagų apykaitą.

Steroidams priklauso ir kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, kortikosteroidai – jie nepakeičiami nustačius tam tikras patologijas, taip pat cholesterolis, kurį daugelis medikų įvardija kaip didžiausią širdies priešą, nes „blogasis“ cholesterolis paspartina aterosklerozę ir kraujagyslių susiaurėjimą.

Be hormonų žmogus negalėtų vystytis, bręsti, mylėtis, susilaukti palikuonių, hormonai padeda prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir streso. Šios medžiagos reguliuoja fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, lemia gliukozės kiekį kraujyje. Jei netektų cholesterolio, žmogus mirtų – jei ne tą pačią dieną, tai po kelių parų.

Man kelia juoką, kai žmonės vengia valgyti virtų kiaušinių, nerimaudami, kad dėl to padidės „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Kiaušiniai, kurių sudėtyje taip pat yra cholesterolio, šiuo atveju niekuo dėti.

Žmonės turi pagaliau suprasti, kad su maistu pasisavinamas cholesterolis beveik neturi įtakos kraujo riebalams. Nėra jokios prasmės laikytis dietos, raginančios išsiversti be riebalų, nes riebalai mums gyvybiškai reikalingi.

Anabolinių steroidų paskirtis – didinti baltymų gamybą. Medicininiu požiūriu šie preparatai gali būti vartojami gydant kai kurias ligas.

Jei pacientai nusilpsta dėl sunkių traumų, onkologinių ligų, anaboliniai steroidai gali pagerinti apetitą, papildyti organizmo baltymų atsargas. Kitais atvejais anabolinių steroidų vartojimas yra nelegalus ir vertinamas kaip piktnaudžiavimas.

Daugiau kaip prieš 20 metų JAV mokslininkai įspėjo, kad anaboliniai steroidai gali sukelti priklausomybės ligą. XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Amerikoje buvo tiriama, kiek išplitęs nelegalus steroidų vartojimas. Paaiškėjo, kad šiuos preparatus ne pagal paskirtį vartojo 40 procentų JAV aukštųjų mokyklų studentų.

Lietuvoje iki šiol nėra atlikta tokių sociologinių tyrimų. Nuojauta man kužda, kad tokių studentų mūsų šalyje taip pat yra nemažai.

Kai užsukęs į sporto klubą pamatau kokį nors spuogais išbertą jaunuolį ir jis ima skųstis, kad daug sportuoja, daug geria vandens, bet viduriai vis tiek užkietėję, duodu vienintelį patarimą: „Mesk vartoti steroidus.“ – „O iš kur jūs žinote?“ – nustebęs klausia raumenų galiūnas.

Dažniausiai tyliu, kad nereikėtų veltui ginčytis, o mintyse jam pasakau: „Ant tavo veido parašyta.“

Nė kiek neabejoju, kad steroidų mada, įsigalėjusi JAV prieš keletą dešimtmečių, jau pasiekė Lietuvą. Nežinau, ar mes artėjame prie tų 40 procentų, bet akivaizdu, kad padėtis nėra gera.

Sintetiniai steroidai – medžiagos, apie kurias mūsų gydytojai dar nedaug žino, todėl ir nesieja sunkių būklių su šalutiniu steroidų poveikiu.

Mėgstu filmus, kuriuose vaidina aktorius Bruce’as Willisas, ypač kino juostą „Šeštasis pojūtis“. Joje pasakojama apie tai, ką visada nujautėme egzistuojant, tačiau niekada nežinojome, kaip toli ši nuojauta gali nuvesti. Anaboliniai steroidai, kaip ir mirusieji, apie kuriuos pasakojama šiame filme, yra nematomi.

Daug jaunimo Lietuvoje juos vartoja ir rizikuoja sveikata, bet didžioji dalis gydytojų to „nemato“. Įsivaizduokite: į ligoninę patenka dvidešimtmetis jaunuolis, kurio pečius išmargino strijos – tokios pat, kokios kamuoja ką tik gimdžiusias moteris.

Jei gydytojas nepaklaus, ar ligonis vartoja anabolinius steroidus, jis tikrai nepuls girtis.

Kūno rengybos treniruotes lankančių vaikų tėvai taip pat neįtaria pavojaus – jie patenkinti, kad sūnus sportuoja, nerūko, negeria. Kai pusryčiaudamas sūnelis suvalgo dešimt virtų kiaušinių, tėvai džiaugiasi, esą tai rodo gerą apetitą.

Rengdami anonimines apklausas apie cheminių medžiagų vartojimą, mūsų sociologai net neįtraukia klausimų apie anabolinius steroidus.

Gal jie nieko nežino apie šių medžiagų žalą ir priklausomybės riziką? Apie tokią situaciją yra geras anekdotas.

Kartą keliavo kaubojus per Laukinius Vakarus ir atvyko į vieną miestelį. Užėjo į salūną, užsisakė viskio, atsisėdo prie stalo, bet jam pasidarė liūdna, nes nieko nepažįsta.

Tada jis paprašė barmeno supažindinti su salūno lankytojais. Kaubojus su visais pasisveikina, bet vienas lankytojas jam atrodo tikras atskalūnas.

Kaubojus toliau klausinėja, kas čia per tipas. „Čia – Džonas Nesugaunamasis“, – sako barmenas. Kaubojus neatlyžta – kodėl toks keistas vardas? „Ai, kad jo niekas negaudo. Dėl to jis yra Džonas Nesugaunamasis.“ Manau, anabolinius steroidus irgi būtų galima pavadinti džonais nesugaunamaisiais, nes jų rinka klestėte klesti.