Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.
Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.
Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika.
Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimus būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu
Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais.
Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.
Na, o jei jau nutiko taip, kad susižeidėte, būtina įvertinti situaciją ir kreiptis ten, kur bus suteikta reikiama medicinos pagalba. Būtinoji pagalba gydymo įstaigose nemokamai teikiama visiems žmonėms, kuriems jos prireikia: tiek apdraustiems, tiek nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.
Esant sunkiai sveikatos būklei reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numeriu 112 ar greitosios pagalbos telefono numeriu 033. Prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę ir pan. Reikia suprasti, kad greitoji pagalba būtina, esant sunkiai sveikatos būklei, o kitais atvejais – pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
VLK primena, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos medicinos paslaugų teikimą.
Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad, jei trauma nesudėtinga, pacientams neverta iš karto kviestis greitąją medicinos pagalbą ar skubėti į ligoninę.
