E. coli – tai bakterija, kuri yra normalios žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis ir gali būti rasta žmogaus bei gyvūno organizme. Tačiau kai kurios E.coli padermės gali gaminti toksiną, kuris sukelia nemalonius bei sveikatai pavojingus simptomus.
Manoma, kad tokį bakterijų proveržį už Atlanto vandenyno ribų galėjo lemti romaninių gūžinių salotų užsikrėtimas.
Pasak vartotojų pranešimų, ligos, kurios buvo sukeltos E. coli bakterijų, apėmė net 13 valstijų. 5 žmonės Amerikoje buvo paguldyti į ligoninę, o vienas mirė. Taip pat infekcija pasiglemžė dar vieną gyvybę Kanadoje.
Kanados visuomenės sveikatos agentūros pranešime buvo pabrėžta, kad romaninės gūžinės salotos yra potencialus šaltinis bakterijoms daugintis, tačiau tikroji užteršimo priežastis vis dar ieškoma.
Kanados vyriausybė įspėja vartotojus, kad verčiau rinktųsi kito tipo lapinius žalumynus, jog išvengtų galimo užsikrėtimo pavojų gyvybei keliančiomis bakterijomis.
Enterohemoraginės bakterijos gali sukelti kraujingą viduriavimą ir inkstų nepakankamumą. Tai simptomai, dėl kurių gali ištikti net mirtis, ypatingai mažus vaikus, senjorus bei asmenis, turinčius silpną imuninę sistemą.
Gyvybei pavojingomis bakterijomis užsikrečiama dėl fekalinio užteršimo, kai dirva yra tręšiama mėšlu ir E. coli tokiu būdu gali patekti ant daržovių. Taip pat vartojant žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą bei nevirintą pieną.
Be to, infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų telkinių vandenį. Infekcijos sukėlėjas yra atsparus rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste.
2011m. lietuviai taip pat nuogąstavo, kad gali pasklisti infekcijos, sukeltos tų pačių pavojingų žarnyno lazdelių, nes tuo metu Vokietijoje dėl užkrėstų agurkų, kurie buvo atvežti iš Ispanijos, mirė 10 žmonių, o maždaug 1000 susirgo.
Lietuviams grėsmės nėra
Susisiekus su „Maximos“, vienu iš populiariausių prekybos tinklų Lietuvoje, komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktore Ernesta Dapkienė paaiškėjo, kad lietuviams nuogąstauti nėra dėl ko.
„Mūsų tinklo stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Šiuo metu mūsų prekybos tinklo parduotuvėse prekiaujame maždaug 40 įvairių salotų rūšių, importuojamų iš ES ir 4 kitų užsienio valstybių, trečdalis jų – lietuviškos. Salotų iš JAV – neimportuojame.
Maisto kokybės užtikrinimas – vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Lietuvoje gaminamoms ir parduodamoms prekėms reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, LR Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos LR sankcionuotos institucijos – mes dirbame tik su šiuos reikalavimus atitinkančiais tiekėjais. Taip pat planingai atliekame produktų mikrobiologinius tyrimus, kurie leidžia moksliškai įsitikinti produktų ir aplinkos, kurioje yra laikomi, sauga“, – teigė E.Dapkienė.
Jai paantrino ir „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė, kuri taip pat tikino, kad tautiečiai neturėtų jaudintis.
„Mūsų prekybos tinklas vaisius ir daržoves perka tik iš patikimų augintojų, kurie turi sertifikatus, reikalingus prekiauti Europos Sąjungoje. Tai garantuoja kokybiškų vaisių ir daržovių tiekimą. Gūžinės salotos į mūsų tinklo parduotuves yra vežamos iš Ispanijos, Italijos ir Olandijos“, – pabrėžė ji.
Maisto ruošimo ir higienos taisyklės
Anot „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės, visas daržoves prieš naudojant būtina nuplauti, o paruoštą maistą reikėtų laikyti atokiau nuo kontakto su neplautomis bei kuo toliau nuo žalios mėsos. Taip pat svarbu nepamiršti visada po kantakto su gyvūnais nusiplauti rankas.
B. Čaikauskaitė taip pat rekomenduoja vaisius, šaknines ir kitas daržoves nulupti ir nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu bei pataria naudoti atskiras pjaustymo lenteles tiek žaliai, tiek virtai mėsai ir panašiai.
