Prieš keturis mėnesius moteris, prižiūrima tik akušerių, gimdė savo namuose vandenyje ir susilaukė sveikos bei žvalios mažylės.
Emigrantų šeima mielai grįžtų į Lietuvą, tačiau ją stabdo vienas dalykas – R.Grėbliūnienė čia nerastų mėgstamo darbo.
Mūsų šalyje nėra natūralaus gimdymo centrų, kur akušerės savarankiškai priimtų naujagimius ir kur natūralus gimdymas būtų laikomas vertybe.
Renata viliasi, kad ir Lietuvoje bus priimti įstatymai, leidžiantys gimdyti namuose, o ateityje ligoninėms bus leista kurti natūralaus gimdymo centrus. Tada ji galėtų būti naudinga savo šaliai.
Dukra gimdė namuose
„Iš pradžių mano dukra bijojo gimdyti namuose – o jeigu kas nors atsitiks? O aš jos paklausiau: „O kas turėtų atsitikti? Esi jauna sveika moteris.“ Tuomet ji ėmė apie tai galvoti, skaityti.
Dabar dukra džiaugiasi – gimdymas ir gimimas buvo labai gražus“, – pasakojo R.Grėbliūnienė.
Dukters gimdymo ji priimti negalėjo. Buvo pakviestos kitos akušerės. Mat artimas žmogus dėl emocijų gali priimti neteisingus sprendimus.
Dažna viešnia Lietuvoje
Į tėvynę Renata sugrįžta kelis kartus per metus.
Jaunesnioji jos duktė dabar mokosi Anglijoje, bet prieš tai ketverius metus gyveno Lietuvoje.
Kaune Renata neretai susitinka ir su kolegėmis pasidalyti patirtimi.
„Lietuvai būtinai reikia perduoti kitą požiūrį į akušeriją ir akušerių veiklą“, – sakė emigrantė.
Į Angliją moteris išvyko vos baigusi akušerių studijas Kauno kolegijoje.
R.Grėbliūnienė iš pradžių Londone dirbo įprastoje gimdykloje su didelės rizikos gimdyvėmis. „Mačiau sudėtingus atvejus, kai dėl instrumentinių medicininių įsikišimų traumuojami ir vaikeliai, ir jų mamos. Pasidarė sunku dirbti tokioje erdvėje.
Tada kita akušerė pasiūlė dalyvauti projekte „Keep birth normal“ (išvertus iš anglų k. – „laikyk gimdymą normaliu“).
Metus didelės rizikos gimdyves prižiūrėjau pagal projekto pasiūlytus metodus. Mačiau, kaip rizika mažėjo ir kaip moterys pagimdydavo natūraliai.
Įsitikinau, kad labai daug lemia akušerės priežiūra ir kad itin svarbus gimdančios moters saugumo jausmas“, – prisiminė specialistė.
Gimdo klūpėdamos
Lietuvė iš ligoninės gimdyklos perėjo dirbti į natūralaus gimdymo centrą.
„Ten visko mokiausi iš naujo. Supratau, kad anksčiau praleisdavau labai daug gimdymo ir gimimo grožio“, – šypsojosi R.Grėbliūnienė.
„Barkantine“ gimdymo namų aplinka neprimena ligoninės.
„Nėra jokių gimdymo stalų ar lovų, medicinos prietaisų, pritvirtintų prie sienų. Net vaisiaus matavimo aparatai, nekalbant apie pagalbos priemones, yra paslėpti spintose, kad netrikdytų moterų“, – pasakojo R.Grėbliūnienė.
Mamos čia gimdo ne gulėdamos ant nugaros, bet klūpėdamos ant minkštų čiužinių, užsikniaubusios ant guminių kamuolių ar specialių sėdmaišių.
Pusė centro gimdyvių pagimdo baseinėliuose, kur skausmus malšina šiltas vanduo.
Tik natūralus nuskausminimas
Gimdymo namuose neatliekama epidūrinio nuskausminimo, kuris Didžiojoje Britanijoje neretai baigiasi instrumentiniu gimdymu, kai vaikelis iš gimdos ištraukiamas replėmis ar vakuumu.
Skausmas čia malšinamas natūraliai: kvėpavimo ir garsų pratimais, nugaros ir kojų masažais, tepant eterinius aliejus, naudojant specialias meksikietiškas skaras, kuriomis moters kūnas masažuojamas keičiant jo padėtį, ar net hipnoterapija.
„Epidūrinis nuskausminimas – meškos paslauga moteriai. Ji tampa nejudri, sunku nueiti į tualetą, reikia įvesti šlapimo kateterį, aparatais stebėti vaiko širdies dūžius, viskas prailgsta. Todėl ir sakome: ateikite pas mus, pagimdysite vandenyje.
Kai vanduo apgaubia nugarą, kurioje yra su pilvu susiję nervai, tai veikia kaip nuskausminimas. Dauguma moterų taip gali iškęsti skausmą“, – pasakojo R.Grėbliūnienė.
Pokalbiuose su gimdyvėmis nevartojami žodžiai „skausmas“, „sąrėmiai“. Akušerės stengiasi, kad moteriai gimdymo patirtis būtų pozityvi.
Geras to pavyzdys – hipnoterapija, kai įrašytas švelnus moters balsas skatina švelnias mintis: „Jūs įkvepiate, iškvepiate ir atsipalaiduojate. Jūsų kūnas kaip gėlė išsiskleidžia ir jūsų vaikelis ateina į pasaulį.“
Mamos didžiuojasi savimi
Svarbiausias tikslas – kad motina įgytų teigiamą gimdymo, o kūdikis – gimimo patyrimą.
„Moters visada atsiklausiama, ar ji sutinka su tuo, kas jai bus daroma. Daug kalbama, ir tik moteriai sutikus atliekama viena ar kita procedūra. Kad ir kraujo paėmimas iš venos – moteris turi žinoti, dėl ko tai daroma.
Tik kai moteris supranta, kas vyksta, ir pritaria, atliekamos procedūros“, – aiškino akušerė.
Žinoma, įvykus nukrypimui specialistės reaguoja nedelsdamos ir atlieka tai, ką reikia.
Natūralus gimdymas moteriai suteikia pasitikėjimo savimi, brandos.
„Moterys po gimdymo džiaugiasi ir didžiuojasi savimi: „Aš sakiau, kad galiu pagimdyti pati!“ Nenoriu paniekinti epidūrinio nuskausminimo. Yra atvejų, kai jo tikrai reikia. Nesame prieš nuskausminimą, esame už moters pasirinkimą“, – kalbėjo R.Grėbliūnienė.
Gimdymas nėra liga
Per metus „Barkantine“ gimdymo namuose naujagimio susilaukia apie 400 moterų.
Dar apie 150 moterų čia pradeda gimdyti, tačiau dėl nesklandumų – vaikelio padėties gimdoje ar dubens ir vaisiaus disproporcijos – yra pervežamos į ligoninę. Tik kas penktai iš jų prireikia cezario pjūvio.
„Tai rodo, kad tinkamas psichologinis klimatas iki gimdymo turi didelę įtaką gimdyvei ir gimdymo baigčiai“, – sakė lietuvė. Ji priminė, kad nėštumas ir gimdymas nėra liga, todėl daugeliui gimdyvių gydytojo nereikia.
„Nėščiąją, gimdymą gali globoti akušerės. Žinoma, kalbame apie nedidelės rizikos sveiką moterį ir nėštumą be komplikacijų“, – sakė akušerė.
Neretai ligoninės aplinka tik pablogina gimdyvės savijautą.
„Ne kartą buvau liudininkė, kaip aplinka padarė įtaką moteriai ir gimdymui.
Mažos rizikos gimdyvė ateina į gimdyklą, kur ryškios šviesos, triukšmas, palatos duris varsto gydytojai ar personalo darbuotojai, ir tai sutrikdo saugią gimdyvės erdvę, kuri yra itin svarbi“, – dėstė R.Grėbliūnienė.
Maždaug 4 procentai visų Didžiosios Britanijos gimdyvių renkasi natūralaus gimdymo centrus, kurie yra įkurti ne šalia ligoninių.
Dar daugiau bričių natūraliai gimdo tokiuose centruose ligoninių patalpose.
Lietuvės gali tik pasvajoti
Britės gali rinktis, kur gimdyti, o lietuvės apie tai kol kas tik svajoja. Mūsų šalyje leidžiama rinktis nebent tarp ligoninių.
„Kiek žinau, Lietuvoje kalbama apie gimdymą namuose. Bet apie natūralaus gimdymo centrus kalbos dar nėra. Galbūt tam dar reikia laiko“, – svarstė Didžiojoje Britanijoje akušere dirbanti lietuvė.
Bėda yra ne tik įstatymų trūkumas – trūksta ir drąsių akušerių.
„Nors akušerė galėtų savarankiškai priimti gimdymą, tokių yra nedaug. Kauno klinikose jau šešeri metai akušerės gali priimti normalius (arba fiziologinius) gimdymus. O Vilniuje yra gal tik dvi tokios akušerės.
Jei mano žinios tikros, už akušerės priimtą gimdymą įstaigai apmoka Ligonių kasa. Akušerės antspaudo užtenka gimus kūdikiui, ir Ligonių kasa sumoka akušerei už vaikelio priėmimą“, – pasakojo moteris.
Ji džiaugėsi, kad Kauno klinikos labai skatina akušeres būti savarankiškas ir pačioms priimti gimdymus.
„Akušerės yra savo amato žinovės. Nerealizavusiai savo pašaukimo akušerei gali būti skaudu“, – aiškino R.Grėbliūnienė ir prisipažino labai pasiilgstanti Lietuvos ir mielai čia grįžtų, jei rastų širdžiai mielą darbą.
