Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys ne vienerius metus girdi siūlymus reformuoti Nacionalinį vėžio institutą ir neslepia nusivylimo. Išskirtinį statusą turinčiai gydymo įstaigai siūloma keisti ne tik pavadinimą, bet ir sujungti mokslinius padalinius su Inovatyvios medicinos centru. Būtini pakeitimo dokumentai jau paruošti – ir tai padaryta be viešų diskusijų.
- Ką apie tai manote?- paklausiau POLA viceprezidento G.Žižio.
- Būtų gerai, jei viešai pareikštų apie savo ketinimus imtis tokios reorganizacijos tie asmenys, kurie to siekia. Mes, kaip pacientų bendrijos atstovai, neturime jokios informacijos apie šios idėjos autorius, nežinome jų pavardžių. Iki šiol viešojoje erdvėje prieinama tik Nacionalinio vėžio instituto paruoštas pranešimas žiniasklaidai.
Dar apie savo norą imtis dviejų stambių ligoninių sujungimo nepranešė nei švietimo ir mokslo ministerija, kuri yra Nacionalinio vėžio instituto steigėja, nei sveikatos apsaugos ministerija. Būtų puiku, jei tai sužinotų onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių.
Dar apie savo norą imtis dviejų stambių ligoninių sujungimo nepranešė nei švietimo ir mokslo ministerija, kuri yra Nacionalinio vėžio instituto steigėja, nei sveikatos apsaugos ministerija. Būtų puiku, jei tai sužinotų onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių.
Mūsų niekas neklausia, ar norime, kad nebeliktų Nacionalinio vėžio instituto su tokiomis klinikomis, kur kasmet gydoma apie 16 tūkstančių pacientų. Dar 120 tūkstančių lankosi šio instituto konsultacinėje poliklinikoje. Nacionalinis vėžio institutas – didžiausia Lietuvoje vėžio gydymo įstaiga. Apie jos likimą mes, pacientai, nenorime sužinoti paskutiniai.
Iki šiol deklaruojama, kad pacientas yra sveikatos apsaugos sistemos centre, bet leiskite tuo suabejoti.
- Kaip Nacionalinio vėžio instituto statuso keitimas atsilieps pacientams?
- Nežinau, ar bus geresni paslaugų prieinamumas. Pasigedau tokios reformos ekonominio įvertinimo. Ar turime akivaizdžių įrodymų? Kodėl taip viskas neskaidru? Kodėl bijoma viešumo?
Niekam nėra paslaptis, kad jau anksčiau vyko diskusijos apie tai, ar tuometiniam Vilniaus universiteto onkologijos institutui reikia suteikti naują statutą, apibrėžiant jo autonomiją ir funkcijas. Tuo metu pacientai buvo reikalingi, jie dalyvavo įvairiose diskusijose, kurios vyko Seime. Tuo metu profesorius Aleksandras Laucevičius vadovavo Santaros klinikoms ir mes žinojome, su kuo kalbame. Pastaruoju metu niekam nesvarbi pacientų nuomonė.
Būtina atsakyti į esminį klausimą, kokią naudą gaus pacientai, pakeitus Nacionalinio vėžio instituto statusą. Priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad kažkas turi savų interesų ir nusitaikęs į gardų kąsnelį. Mes matome, kaip vyksta ligoninių „prisijungimas“, kaip centralizuojamos medicininės paslaugos.
Nacionalinis vėžio institutas – tai nėra tik ligoninė, jame integruota konsultacinė, gydomoji ir mokslinė tiriamoji veikla. Galime būti dėkingi už tai, kad Lietuvoje prieinama šiuolaikinė onkologinė pagalba – tokia, kokia taikoma visoje Europoje.
Kadangi esu verslo konsultantas, pateiksiu tokį pavyzdį – kai versle ketinama nupirkti konkuruojančią bendrovę, yra labai atidžiai analizuojama situacija rinkoje, vertinama rizika ir nauda. Jei tai susiję su socialiai atsakingu verslu, būna ir taip, kad žiūrima, ar konkuruojančios bendrovės pirkimas atneš kokią nors naudą pačiai visuomenei.
Jei sveikatos politikai „galvoja“ apie Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų sujungimą, jie elgiasi su valstybe taip kaip dirbtų privačioje bendrovėje. Didžiausios klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje yra dar valstybinės, jų dar niekas neprivatizavo. Norint pertvarkyti šias klinikas, būtina elgtis taip kaip su valstybiniu turtu – įvertinti, ar tai duos naudos, ar atneš vien nuostolį. Tai būtų svarbiausi argumentai.
- Ar yra šalyje tokia priežiūros institucija, kuri vertintų gydymo įstaigų jungimąsi ir pasakytų, ar tai naudinga visuomenei?
- Būtų puiku, jei ligoninių restruktūrizacijos planais susidomėtų Valstybinė konkurencijos tarnyba, nes kai kurie sveikatos politikai elgiasi su ligoninėmis kaip su privačiais „uabais“.
Kyla ir tokių klausimų, ar jungiant gydymo įstaigas nesiekiama tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, įgyti tam tikrą dominuojančią poziciją skelbiant viešuosius pirkimus – banaliai kalbant, tai reikštų daugiau pirkimų, daugiau brangios medicinos įrangos, daugiau statybų ir remonto darbų. O tai visada slidi grandis.
Kyla ir tokių klausimų, ar jungiant gydymo įstaigas nesiekiama tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, įgyti tam tikrą dominuojančią poziciją skelbiant viešuosius pirkimus – banaliai kalbant, tai reikštų daugiau pirkimų, daugiau brangios medicinos įrangos, daugiau statybų ir remonto darbų. O tai visada slidi grandis.
