Pagrindinis reikalavimas – algų didinimas. Peticijoje buvo nurodyta, kad medikų algos nuo kitų metų sausio mėnesio turėtų didėti bent 30 proc., o iki 2020 metų padidėti net 50 proc. Vėliau iniciatoriai įsteigė LMS, kurio veikla sulaukė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo. Deja, Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad taip stipriai algų padidinti nepavyks dėl nepakankamų lėšų.
LMS su tuo nesutinka. Pasak jų, lėšų yra, tačiau jos paskirstomos neadekvačiai.
Reikia gerinti sąlygas
Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius, gydytoja rezidentė Urtė Builytė, pacientų interesus atstovavo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, gydytojus specialistus – gydytojas urologas Robertas Adomaitis, o slaugytojų poziciją išsakė Angelė Mateikienė.
Šios konferencijos metu LMS dar sykį pabrėžė, kodėl kelia tokius griežtus reikalavimus, kokia iš to nauda pacientams bei atskleidė, dėl kokių priežasčių tvirtinimai, jog nepakanka lėšų, yra neteisingi.
Išsakydama savo pozicija U.Builytė neslėpė, kad sąlygos yra vargiai pakenčiamos, pradedant žemais atlyginimais ir baigiant dideliu darbo krūviu.
„Iš jauno mediko perspektyvos žvelgiant, kiek per daug yra akcentuojamas vien atlyginimų klausimas. Žinoma, atlyginimai yra svarbus aspektas. Mano nuomone, tokie vargani atlyginimai tėra neveikiančios sveikatos apsaugos sistemos įrodymas. Norisi elementarių socialinių garantijų. Šiandien mano atlyginimas yra 10,5 euro didesnis, nei oficialus šalies vidurkis (659 eurai į rankas – BNS). Tai apie kokį galiu kalbėti pensijos dydį, apie kokias socialines garantijas, išmokas, jei pastočiau, planuočiau sukurti šeimą?“, – klausė ji.
Lešų būtų, jei nebūtų vagiama
Prie iniciatyvos prisijungusios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, atstovaujanti sergančiuosius kraujo vėžiu pacientus, tikino, jog 2018-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra apie 100 mln. eurų rezervo, kuris turėtų likti nepanaudojus pinigų šiemet.
„Tai reiškia, kad nepakelti buvo gydytojams, slaugytojams, visai medikų bendruomenei atlyginimai ir tai reiškia, kad dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tad kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga, nes lėšų yra. Jeigu pridėtume nuvogtus 69 milijonus eurų, rezervas šoktelėtų iki 169 milijonų“, – tikino ji.
Pasak I. Drėgvienės, įstatymai reikalauja turėti 1,5 proc. PSDF rezervą, tuo metu Vyriausybė planuoja jį gerokai viršyti. Asociacijos skaičiavimais, medikų atlyginimų, įskaitant rezidentus, kėlimui nuo sausio reikia apie 210 mln. eurų.
Lenkiame tik skurdžiausius
Trečiadienį asociacija steigiamajame susirinkime patvirtino manifestą, kuriuo valdžios atstovai raginami pasirašyti nacionalinį susitarimą iki kitų metų vasario 16-osios, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Iniciatyvą paremti kviečiami ir šalies vadovai.
Asociacija tvirtina, kad Lietuvos medikų atlyginimai yra vieni skurdžiausių Europoje ir lenkia tik Rumunija, o sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas lieka „antraeiliu uždaviniu“. Pasak asociacijos, vieno gydytojo mokymui per metus teskiriami 6 eurai. Sąjūdis ragina susitarime numatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo ir skirstymo principus „sveikatos apsaugai palaipsniui grąžinant teisėtai priklausančias lėšas“. Taip pat reikalaujama, jog dokumente dešimčiai metų būtų nustatyti sveikatos priežiūros tinklo valdymo principai, įtvirtinta trijų arba penkių regioninių tinklų struktūra.
Didėja socialinė atskirtis
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad dėl mažų atlyginimų gydymo įstaigose vyksta ne tik tarptautinė, bet ir vidinė medikų migracija į privačias įstaigas.
Gydytojas V.Kasiulevičius teigė, kad geras specialistas, kurio darbas yra vertingas, nesijaučia motyvuojamas lietuviškų atlyginimų, todėl pereina į privatų sektorių. Tokiu būdu yra kuriama socialinė atskirtis.
„Norėdamas uždirbti padorią algą, medikas pereina į privatų sektorių, kuriame jam yra sąžiningai atlyginama už atliktą darbą. Deja, jo paslaugos tampa nebeprieinamos socialiai pažeidžiamiems asmenims, o pacientais tampa pasiturintys žmonės. Akivaizdu, kad taip didėja socialinė atskirtis – daugiau uždirbantiems yra prieinamos geresnės kokybės paslaugos“, – svarstė medikas.
Pasak gydytojo urologo Roberto Adomaičio, labiausiai į privatų sektorių migruoja gydytojai specialistai. Medikai, anot jo, neretai dirba keliose darbovietėse to nenorėdami, tampa savotiškais savo darbų vadybininkais, bet nebeturi pakankamai laiko spręsti pacientų problemoms, gilintis į profesinę sritį, dėl to taip pat nukenčia jo kvalifikacija ir pacientai.
Gerinamos sąlygos padidintų pacientų saugumą
Slaugytojų interesus atstovaujanti A.Mateikienė tikino, kad nepažįsta nei vieno mediko, kuris dirbtų tik vienu etatu. Pasak jos, dauguma dirba bent 1,25, kiti 1,5, o kai kurie ir 2 etatais.
„Slaugytojas yra tarpininkas tarp mediko ir paciento. Jam tenka didžiulis krūvis, o atlyginimas – varganas. Visi mano pažįstami dirba daugiau nei vienu etatu, kiti turi kelis darbus skirtingose įstaigose. Tai kiek žmogus gali taip gyventi? Juk medikas taip pat ne robotas, jis turi pailsėti bei gauti adekvatų atlyginimą, kuris suteiktų sąlygas ne tik teikti orią paciento priežiūrą, bet ir, atėjus laikui, suteiktų galimybę oriai numirti, nes kol kas tai paprasčiausiai neįmanoma“, – aiškino ji.
A.Mateikienei pritarė ir gydytoja rezidentė U.Builytė. Pasak jaunosios medikės, tenkantys darbo krūviai bei neadekvatus darbo grafikas stipriai blogina teikiamų paslaugų kokybę.
„Yra tekę dirbti 3 su puse paros ir galiu pasakyti, kad pamainos pabaigoje dėmesys tikrai nebe toks pats, kaip jos pradžioje. Bet man toks maratonas teko tik vienas. Ką kalbėti apie medikus, kurie taip dirba nuolat?“ – klausė medikė.
Bus kovojama su korupcija
Asociacija siekia, jog nacionaliniu susitarimu būtų apibrėžtas medikų darbo krūvis, darbo užmokesčio politika, darbo laikas, taip pat užtikrinta teisė į „orų atlyginimą“. Medikų sąjūdis siūlo atsieti pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, šeimos gydytojams sudaryti galimybę pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Reikalaujama užtikrinti tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui, panaudojant biudžeto ir tarptautinių fondų lėšas, skaidrinti darbo jėgos planavimą, vaistų politiką. Tačiau taip pat bus reikalaujama ir skaidrumo.
„Stengiamės, kad šis judėjimas būtų kuo skaidresnis, matomas visiems. Tai puikus ginklas kovoti su smulkiąja korupcija – mes garsiai įvardijame reikalavimus didinti atlyginimus, ir, juos išpildžius, būsime dėkingi tik visuomenės pilietiškumui. Be to, paskelbus apie didėjančius atlyginimus, preteksto dar reikalauti kažkaip papildomai atlyginti už paslaugas iš viso nebeturėtų likti jokio“, – teigė V.Kasiulevičius.
Naudos protesto formas
Medikų asociacija, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų pirma sieks per derybas su Seimo nariais, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas. Skelbti streiko neformalus judėjimas negali. Jis tikino, kad įsisteigus iniciatyvai Seime atsirado ir naujos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios patenkintų kai kuriuos medikų reikalavimus.
Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
