„Laba diena, rašau jums, nes šiandien atsidūriau absurdiškoje situacijoje. Sunegalavus vaikams nuėjau į vaistinę įsigyti Natrio chlorido tirpalo (NaCI 0,9 %), su kuriuo sergantiems vaikams plaunu sloguojančias nosis ir darau inhaliacijas. Tačiau vaistinėje manęs paprašė recepto už šitą druskingą vandenį.
Pasirodo, nuo lapkričio 1 d. šis vanduo yra parduodamas tik su receptu! Tai dabar, norint slogą gydyti butinėmis sąlygomis, turės visi piliečiai minti į gydytojų kabinetus recepto? Vandeniui recepto??? Prašau sureaguoti į šią problemą, nes ji bus aktuali daugeliui šeimų“, – laiške rašė Reda.
Kalta bloga praktika
Susisiekus su Sveikatos apsaugos ministerijos Farmaekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėju Tomu Alonderiu paaiškėjo, kad pastaruoju metu SAM sulaukia ypatingai daug skundų dėl anksčiau be recepto parduotų vaistų, kurių šiandien be gydytojo rekomendacijos įsigyti negalima.
Pasak specialisto, kalta sena bloga praktika kai kuriuos receptinius vaistus parduoti be recepto. Dabar vaistininkai tapo atidesni, mat pradėjo veikti kontrolinių pirkimų sistema, kuri leidžia vaistinių veiklą patikrinti slaptais pirkėjais.
„Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti vaistinių veiklą tikrinti pasitelkiant kontrolinius pirkimus. Tai reiškia, kad nuo šiol vaistines bet kuriuo metu gali patikrinti taip vadinami slapti pirkėjai. Iki šiol tokią metodiką taikydavo tik verslo įmonės, o valstybinės kontroliuojančios institucijos panašaus patikrinimo būdų vaistinėse neturėjo teisinių galimybių. Siekiant skatinti racionalų vaistų vartojimą, tobulinti vaistinių veiklą, mažinti vaistų kainas, sudaryti žmonėms galimybę įsigyti pigesnius vaistus ir padėti jiems sutaupyti tokia galimybė buvo patvirtinta.
Kontrolinių patikrinimų tikslas – įsitikinti ar vaistinėse tinkamai teikiamos farmacinės paslaugos, ar farmacijos specialistai atlieka savo pareigą suteikti pacientams reikalingą informaciją apie vaistus, tinkamai patikrina vaistų receptus ir pan.
Pastarosiomis dienomis ministerija sulaukė itin daug žmonių klausimų, kodėl perkant vienus ar kitus vaistus vaistininkai pradėjo prašyti receptų, nors iki šiol ne visi vaistininkai tai darė sąžiningai.
Be jokios abejonės tai yra susiję su prieš keliomis dienomis įsigaliojusia naujove, leidžiančia vykdyti kontrolinius pirkimus. Tai rodo, kad naujoji tvarka jau veikia ir bijodami susilaukti nemalonumų vaistininkai pradėjo atidžiau tikrinti, ar žmonės tikrai yra gavę gydytojų receptus reikiamiems vaistams.
Intraveniniai ar injekcijoms ar dializės procedūroms vartojami Natrio chlorido tirpalai ir anksčiau buvo receptiniai, dažniausiai jie yra naudojami gydymo įstaigose. Nereceptiniai yra peroraliniai preparatai, savo sudėtyje turintys natrio chlorido, taip pat įvairiems nosies ertmės plovimams naudojamos medicinos priemonės, kurias parduoda vaistinės.
Tad tai, jog vaistinės pradėjo prašyti receptų šiems tirpalams rodo, kad naujoji tvarka dėl slaptų pirkėjų veikia ir vaistininkai sąžiningai pradėjo tikrinti pacientų receptus, nors iki šiol tai darė tikrai ne visi vaistininkai“, – aiškino T.Alonderis.
Naudojami leidžiant į veną
Jam pritarė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė. Ji taip pat patikslino ir vaistų, kuriems būtina gauti receptą, vartojimo pobūdį.
„Visi vaistai skirstomi į receptinius ir nereceptinius. Vadovaujantis Farmacijos įstatymo 10 str. 2 d. 4 p., receptiniams vaistams priskiriami ir tie vaistai, kurie skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu (kitaip tariant, leidžiamas, pavyzdžiui, į veną ir pan.).
Natrio chloridas 0,9 % yra vartojamas parenteraliniu būdu. Laiške nurodytos sudėties vaistas, pavyzdžiui, pavadinimu Sodium chloride IBE 9 mg/ml tirpiklis, yra receptinis ir jo patvirtinta indikacija yra parenteriniu būdu vartojamų vaistinių preparatų tirpinimas ar skiedimas.
Todėl nurodytu atveju vaistininkas be gydytojo recepto vaisto neišdavė“, – aiškino specialistė.
