Kai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sėda prie vieno stalo su medikais derybų dėl atlyginimų kėlimo, tuo pat metu ministerijoje pluša darbo grupė, kuri svarsto, kaip reikės bausti medikus už tai, kad šie pagal nustatytą terminą nepriėmė pacientų ar per ilgai reikėjo laukti operacijos.
Dabar kai kurių operacijų reikia laukti ne mėnesius, o metus. Po naujųjų metų už ilgas eiles medikai bus baudžiami. Ir tuomet kyla klausimas, ar bausdama pacientų neaprėpiančias medicinos įstaigas valstybė surinks daugiau pinigų, ar daugiau bus išleista medikų atlyginimams. O gal iš tų pačių baudų jiems atlyginimus ir pakels?
Lietuvos medikams emigruojant, jų vietas jau pamažu užima gydytojai iš užsienio. Štai Kauno klinikose kardiochirurgu dirbantis Ahmadas Mouradas atvyko iš Libano. Ten, sako, būtų per mėnesį uždirbęs mažiausiai 6 tūkstančius eurų.
Netrukus daugiau kitataučių galima bus išvysti ir kitose gydymo įstaigose, ypač rajoninėse. Norint užsieniečiui medikui dirbti Lietuvoje, reikia čia pasitvirtinti kvalifikaciją. Vien šiemet patikrą perėjo 42 užsienio gydytojai, daugiausia iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, vienas iš Maroko.
Kaune dirbantis anesteziologas Aurimas Pečkauskas dar būdamas rezidentu ketverius metus reguliariai skraidė dirbti į Didžiąją Britaniją. Jaunas gydytojas sako tik taip galėjęs užsitikrinti reikiamas pajamas.
„Nuo rugsėjo apsisprendžiau, kad noriu likti Lietuvoje. Tai dabar sudėtinga, bet mano darbo krūvis neviršija pusantro etato, nors namuose būnu retai. Algas labai sudėtinga vertinti, jos skiriasi 4-5 kartais, būna net iki 10 kartų, priklausomai nuo to, kur dirbi“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” kalbėjo A.Pečkauskas.
Jis net nesvarstęs prisidėjo prie mažų atlyginimų ir didelių darbo krūvių nebeapsikentusių medikų, kurie susibūrė į medikų sąjūdį ir kelia reikalavimus pakelti algas bei riboti darbo krūvį.
„Tiek jaunieji gydytojai, tiek vyresnieji gydytojai dirba daugelyje darbo vietų, krūviai yra nežmoniški, turbūt siekia 2 ir daugiau etatų. Nepamirškim ir kitų medikų, slaugytojų – jie dirba neadekvačius krūvius, kad tik galėtų sudurti galą su galu“, - pasakojo A.Pečkauskas.
Paskutiniu lašu tapo nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas, nurodantis pacientų priėmimo terminus.
„Buvo nuspręsta staiga įvykdyti galimybę visiems pacientams pas šeimos gydytojus patekti per 7 dienas, o pas specialistus per 30 dienų. Mes nesam prieš, esam pacientų draugai ir sakom gerai, bet kaip? Kur lėšos, kur resursai, kur darbuotojai, kur žmonės?“, - klausė medikų peticijos autorius Vytautas Kasiulevičius.
Iniciatyvos ėmęsi medikai piktinasi ir jiems atstovaujančios profsąjungos neveiklumu.
„Liutaurai, galvokite ne tik apie save, galvokite apie visą bendruomenę. Kiekvieno mūsų gyvenimas ne toks blogas, galvokime apie slaugytoją kuri gauna 500 eurų ir negali net kambario išsinuomoti mieste ir viską metusi išvyksta į Norvegiją“, - argumentus, kodėl medikai kelia savus reikalavimus, dėstė V.Kasiulevičius.
Tačiau medikai spėja, kad Gydytojų sąjungos vadovas ir sveikatos apsaugos ministras jau sukirto rankomis ir dabar derybas tik imituoja. Esą kauniečiai sutarė, kad vienas kitam pagalių į ratus nekiš ir profsąjunga teiks tokį siūlymą, koks patogus Vyriausybei. Medikai reikalauja, kad už jų atliktą darbą būtų mokama kaip numato teisės aktai ir nurodė Konstitucinis Teismas.
„Mes nenorime pakištuko, likutinių pinigų, kad mums sumokėtų ir mes nutiltume. Jei atliekama pulmonologo konsultacija ir punkcija, jūsų vaikui duriama į plautį, iš ten ištraukiamas ir tiriamas skystis ir visa tai, kas siejama su komplikacijomis, valstybės yra įkainota 22 eurais.
Tai nežmoniškai dideli pinigai. Jeigu antrą kartą dėl tos pačios priežasties ateisite pas gydytoją sužinoti, ką jis ištraukė, arba pas gydytoją endokrinologą, kad pasakytų, ką rodo jūsų skydliaukė, už tą konsultaciją mokama nebus. Nes dėl tos pačios priežasties mokama už pirmą ir ketvirtą konsultaciją.
Antras pavyzdys: einate į parduotuvę kasdien ir apsiperkate tuo pačiu prekių krepšeliu. Jūs mokate tik pirmadienį ir ketvirtadienį, o antradienis ir trečiadienis dovanų. Gydytojas nedirba nemokamai, jis teikia konsultaciją ir mažina sau atlyginimą“, - pasakojo Medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Valerijus Morozovas.
Į sąjūdį susibūrę medikai grasinai streiku. Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga medikus bando įtikinti, kad reiktų vengti tokių kraštutinių priemonių.
Olimpinę ministro ramybę galima pateisinti tik tuo, kad ministras žino, jog medikų streiko pavyks išvengti dėl teisinių niuansų.
Gydytojų sąjungos teikiamą reikalavimą valdžia pasirengusi įvykdyti, o į sąjūdį susibūrę medikai reikalavimų teikti negali, nes jų nėra juridiniame registre. Į derybas jie pakviesti tik svečio teisėmis, nors jų peticiją jau pasirašė apie 40 tūkstančių žmonių. Jeigu profsąjungos reikalavimas patenkinamas, pagal teisės aktus streikuoti negalima.
Tačiau tuo pat metu, kai ministerijoje deramasi su medikais dėl atlyginimų kėlimo, kitame kabinete darbo grupė svarsto, kokiomis sankcijomis reikės bausti pagal įstatymą eilių nesumažinusias gydymo įstaigas.
Pavyzdžiui, Vilniaus Žalgirio klinikose operacijos vaikams tenka laukti ir 90 dienų, o tai visu mėnesiu ilgiau, nei leis naujasis teisės aktas.
„Aš manau, kad mes užsidarysime, jeigu mums pagal visus kriterijus taikys tą įstatymą. Dabar ligoninė minusinė – yra padaliniai, kurie eina į pliusą, kiti į minusą. Tie, kurie eina į pliusą, kažkaip išlaiko kitus padalinius, bet jeigu bus taikomos baudos už visas eiles, kokios yra ir vadybinių svertų nebėra, tada mes turėtume įsirengti dar vieną aukštą, daug kabinetų ir priimti labai daug gydytojų odontologų.
Juos galėtume priimti už tą atlyginimą, kurį jie viliasi gauti, o tokių atlyginimų mes neturime. Jeigu mes tuoj pat įsirengtume, mes negalėtume iškart pradėti visus gydyti ir sugydyti, kad pas mus nebūtų eilių“, - susidariusią situaciją dėstė Žalgirio klinikų vadovė Alina Pūrienė.
O ligonių kasos džiaugiasi naujuoju įstatymu ir teigia, kas viskas tik paciento naudai.
„Įstatymas orientuotas į pacientų interesus, jis nustato terminus, per kuriuos turėtų pacientui būti suteikta pagalba. Priklausomai nuo paslaugos rūšies, nustatyti įvairūs terminai: skubi pagalba turi būti sutekta per 24 valandas, planinė pagalba per 7 dienas, konsultacijos ir brangieji tyrimai per 30 dienų, o stacionarinė pagalba, dienos stacionaro, chirurgijos paslaugos turėtų būti suteiktos per 60 dienų.
Dabar rengiami teisės aktai, kaip tai turi būti įgyvendinta. Taip pat apibrėžiama, kiek mažinamas mokėjimas už paslaugą, jeigu būtų pradelstas terminas“, - teigė Ligonių kasų atstovas, darbo grupės narys Viačeslavas Zaksas.
Į sąjūdį susibūrę medikai savo pirmininku išrinko į Norvegiją emigravusį mediką, kad valdžia negalėtų daryti spaudimo, grasinti, o galiausiai ir atleisti iš darbo. Sukilimui ruošiasi ir medicinos slaugės, jas buria Norvegijoje dirbanti, bet į Lietuvą gyventi grįžusi medicinos darbuotoja.
Prezidentės patarėjas pozityviai vertina naująjį medikų judėjimą
Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė pozityviai vertina besiburiantį Lietuvos medikų sąjūdį, kuris reikalauja didesnio ir skubesnio medikų atlyginimų didinimo, nei beveik du dešimtmečius medikų interesams atstovaujanti Lietuvos gydytojų sąjunga.
„Iš tiesų, ar profsąjungos, ar sąjungos, jei jose vadovas veikia 17 metų, tai, matyt, vyksta ar tam tikras suaugimas su sistema, ar pripratimas prie to, ar tie santykiai, jie visai kitaip modeliuojasi ir nebeatspindi bendruomenės lūkesčių. Tokie sąjūdžiai neatsiranda taip „iš niekur“ (...), tad tai, kas vyksta, yra vertintina pozityviai: kuo daugiau interesų grupės kels į viešumą sau rūpimus klausimus, tuo, tikėtina, labiau kvies politikai sėsti prie stalo ir spręsti“, – teigė M. Lingė.
Anot jo, prezidentė pasisako už medikų problemų sprendimą „dialogo būdu“. M. Lingė pripažįsta, kad medikų atlyginimai Lietuvoje nėra konkurencingi su Vakarų Europa, Skandinavijos šalimis ir netgi žymus atlyginimų pakėlimas neišspręs medikų migracijos problemos.
„Bet neturi būti primetamos valios, prievartos ar įsakmaus tono. Šioje vietoje galime pasitarti, įvertinti esamą situaciją. Biudžetas, kaip žinome, yra ne guminis, jis ribotas“, – pabrėžė jis.
