Aplankėme Kaune įsikūrusią bendrovės „Hausengel Betreuungsdienstleistungen GmbH“ atstovybę Lietuvoje „Hausengel International“. Jos veikla – legaliai įdarbinti slaugytojus (moteris ir vyrus) iš Lietuvos Vokietijos šeimose. Padalinys organizavo atvirų durų dieną susidomėjusiems.
Tarp atėjusių buvo ir išbandžiusių nelegalų darbą, susirastą per pažįstamus. Kadangi apgautų slaugytojų istorijos į viešumą iškyla nuolat, buvo labai smalsu, ką siūlo legalūs darbdaviai.
Šaldytuvas su spyna
Pirmiausia ėmiau kalbinti moteris, kurios Vokietijoje yra dirbusios nelegaliai. 50 metų Vitalija (vardas pakeistas, moters išsilavinimas aukštasis) sakė, kad prieš kelerius metus buvo patekusi į itin šykščią šeimą, kurioje maistas buvo griežtai normuojamas.
„Kalbą mokėjau labai paviršutiniškai ir maniau, kad į legalų darbą manęs niekas nepriims. Kai įsidarbinau neoficialiai, po poros mėnesių tapo aišku, kad susigadinsiu sveikatą dėl šeimininko šykštumo, nes jis taupė kiekvieną kąsnį. Ir nebuvo kam pasiskųsti, nes dirbau nelegaliai“, – apie savo patirtį pasakojo Vitalija.
Moteris sakė, kad močiutei, kurią jinai prižiūrėjo, šeimininkas pusryčiams palikdavo mažytę bandelę, šiek tiek pateptą džemu. Tą patį gaudavo ir Vitalija.
„Pietus man pačiai reikėdavo išvirti beveik iš oro. Šeimininkas pirkdavo pačius pigiausius produktus iš „Aldi“ sistemos. Kiekis buvo skirtas žvirbliui, o ne fizinį darbą dirbančiam žmogui. Kaime, kuriame slaugiau ligonę, beveik nebuvo įmanoma ką nors nusipirkti papildomai.
Ten atvažiuodavo tik parduotuvė ant ratų, kurioje pardavinėdavo sugedusį faršą. Ir kitų produktų galiojimo laikas dažniausiai būdavo pasibaigęs. Iki tol net negalėjau įsivaizduoti, kad Vokietijoje taip gali nutikti ir kad tokių dalykų nepastebi jokios kontroliuojančios įstaigos“, – kalbėjo lietuvė.
Ligonę kilnojančiai moteriai po poros savaičių ėmė trūkti jėgų. Vakarienei šeimininkas palikdavo du mažus sumuštinius, o po 17-os valandos atidaryti šaldytuvą griežtai drausdavo.
„Niekam nepatariu imtis nelegalios slaugos, nes nežinai, kokioje šeimoje atsidursi ir kokių reikalavimų ji sugalvos. Kai įsidarbini per agentūrą, ji gina darbuotojo teises, jeigu samdytojai elgiasi nežmoniškai“, – sakė Vitalija.
57 metų Irena (vardas pakeistas) yra dirbusi kitoje vokiečių šeimoje ir nukentėjo susirgusi. Vokiečiai nesutiko mokėti už vaistus, kurių prireikė šeimos narį slaugiusiai moteriai, kai ši pati pasiligojo, o sveikatos draudimui pinigų lietuvė neturėjo. Irenai netgi nebuvo padengtos kelionės išlaidos atgal į Lietuvą. Ją samdžiusi šeima teigė, kad lietuvės liga padarė jiems papildomų nuostolių, nes dabar jie turės gaišti laiką naujos slaugės paieškoms.
Moteriai teko gyventi pusrūsyje, o prie jos kambario durų buvo laikomi maišai su maisto atliekomis bei nesandarūs plastikiniai indai su dyzelinu, kuris garavo.
Nelegaliai samdomą lenką gynė vokiečio sūnus
Kalbamės su bendrovės „Hausengel Betreuungsdienstleistungen GmbH“ atstovybės Lietuvoje biuro vadove Inga Bujauskiene.
- Lietuvoje sklando daugybė istorijų apie nelegalų darbą Vokietijos šeimose, kai už sunkaus ligonio slaugą nesumokama arba prie dirbančios slaugytojos priekabiaujama, ji žeminama arba net išvaroma į gatvę be pinigų. Sakykite atvirai: ar esate pajėgūs išsiųstus žmones apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų?
Pirmiausia papasakosiu įdomią istoriją. Bendrovę „Hausengel Betreuungsdienstleistungen GmbH“ prieš daugiau nei dešimt metų Vokietijoje Heseno žemėje įkūrė šeima, kuri savo seneliui prižiūrėti nelegaliai samdė lenką.
Tos šeimos sūnus studijavo teisę ir labai piktinosi, kad jo tėvai neketina legaliai įdarbinti užsieniečio. Sūnus įtikino tėvus įkurti įmonę, kuri neslėptų mokesčių ir garantuotų saugumą slaugytojams iš Rytų Europos šalių.
Legaliai samdanti įmonė labai išpopuliarėjo ir dabar turi atstovybes Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Lenkijoje. Kaune atstovybė veikia trečius metus ir įdarbina svetur ne tik lietuvius, bet ir latvius.
Pagrindinė bendrovės būstinė yra netoli Marburgo Vokietijoje. Ten įkurti ir nedideli svečių namai, kuriuose gali pernakvoti ką tik atvykę slaugytojai, kol bus nuvežti į pasirinktą šeimą. Iki Marburgo žmonės iš kitų šalių atvyksta savo lėšomis, o Vokietijoje jie nuvežami bendrovės transportu. Kelionės išlaidas kompensuoja užsakovai.
- Ko reikia, kad tiktum dirbti slaugytoju?
Reikia mokėti vokiečių kalbą ir rekomenduotina išklausyti IHK (Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų) sertifikuotą mokymą 24 valandas dirbantiems slaugytojams. Tai vieninteliai kursai slaugos darbuotojams jų gimtosiomis kalbomis, kurie yra pripažinti Vokietijoje ir kuriems suteikiamas vokiškas sertifikatas.
Mokomasi elektroninėje erdvėje. Tai patogu, nes vartotojas gali pats pasirinkti mokymosi laiką ir trukmę bei tęsti tada, kai yra laisvas. Sertifikuotas mokymas „Slauga namų aplinkoje“ nieko nekainuoja jau pradėjusiems dirbti. Įsidarbinusiems suteikiamas kodas, su kuriuo jie gali prisijungti prie internetinės mokymų programos.
Neįsidarbinę asmenys irgi turi teisę mokytis slaugos pagal tą pačią programą, bet už ją bendrovei „Hausengel Betreuungsdienstleistungen GmbH“ privalo sumokėti 135 eurus.
40 valandų vokiečių kalbos kursai online kainuoja 140 eurų. Pradėjus dirbti slauge, bendrovė kompensuoja pusę sumos. Mokantiems vokiečių kalbą patariama išlaikyti kalbos egzaminą ir turėti sertifikatą, kuris tikrai pravers norintiems keisti įdarbinimo agentūrą.
- Kaip sudaroma sutartis su slaugytoju?
Slaugytojai dirba pagal individualios veiklos pažymą ir patys sprendžia, kiek mėnesių jiems dirbti, kada daryti pertrauką. Jie įvertina, ar jiems tinka šeima ir nebūtinai turi vykti į pirmą jiems pasiūlytą. Jie yra apdraudžiami bendrovės ir susirgę gali kreiptis į gydytoją Vokietijoje kaip ir tos šalies piliečiai.
Reikia turėti galvoje ir tą aplinkybę, kad vokiečiai slaugytojus atsirinkinėja ne per vieną agentūrą ir dažniausiai nori, kad atsirinktas slaugytojas atvyktų greitai. Kadangi darbas nėra lengvas, slaugytojai dažniausiai renkasi dviejų mėnesių darbą, kurį keičia dviejų mėnesių poilsis.
Paprastai samdanti šeima vienu metu turi du slaugytojus, kurie vienas kitą pavaduoja. Taip slaugomas ligonis patiria mažiau streso, nes jam nereikia vis iš naujo pratintis prie naujo prižiūrėtojo.
- Kas siūlo atlyginimą – ar samdanti šeima, ar bendrovės atstovai?
Atlyginimo prašo pats darbuotojas, išklausęs, kokias užduotis jam teks atlikti. Slaugomų žmonių būklė nėra vienoda. Prie kai kurių reikia keltis naktį. Vieni pajėgia patys vaikščioti, kitus reikia kilnoti, prausti, maitinti.
Vienose šeimose samdomas dar vienas žmogus valyti butą arba namą, o kitose prašoma, kad šiuos darbus irgi atliktų slaugytojas. Turi būti suderinta, kiek valandų ir kada slaugytojas ilsėsis.
Vieniems užtenka poros valandų laisvo laiko kasdien, o kiti slaugytojai norėtų turėti po laisvą pusdienį kiekvieną savaitgalį. Kiekvienas atvejis skirtingas ir abi pusės turi aiškiai išdėstyti pageidavimus ir poreikius ir aptarti sąlygas tarpininkaujant atstovybės darbuotojui.
Ar slaugytojas taps turtuoliu
Kokio atlyginimo per mėnesį gali tikėtis žmogus? Šito paklausiau moterų, kurios jau yra vykę dirbti slaugytojomis į Vokietiją per „Hausengel International“ bendrovę. Atlyginimai svyruoja nuo 1300 iki 1800 eurų priklausomai nuo darbų apimties. Už darbą per šventinį periodą mokamas 200 eurų priedas.
Bendrovės darbuotoja informavo, kad dirbantysis nemoka mokesčių, jei bendros žmogaus pajamos per metus neviršija 8820 eurų. Jeigu uždirbama daugiau, pajamų mokestis gali siekti nuo 15 iki 19 procentų.
Slaugytojo veikla į darbo stažą nėra įskaičiuojama. Dirbti vasarą norinčių mažiau, todėl tokiu metu lengviau gauti darbo vietą pradedančiam slaugytojui. Lietuviai garsėja kaip atidūs ir sąžiningi slaugytojai, todėl yra pasitaikę nemažai atvejų, kai pageidaujama slaugytojų iš mūsų šalies.
