Būtent dėl šios priežasties vis dažniau atsisakoma naudoti antibiotikus gyvulininkystėje. Geriausią pavyzdį čia rodo Skandinavijos šalys, tačiau į jas lygiuojasi ir to siekia vis daugiau Europos sąjungos šalių.
Antibiotikų vartojimo prevencinės priemonės Europos šalyse
Jau daugelį metų ieškoma, kaip sumažinti antibiotikų naudojimą gyvūnų sveikatoje ir produkcijoje: „Antibiotikai laikomi kraštutine priemone ir juos reikėtų skirti vartoti tik esant ypatingam atvejui ir itin retai – būtina kiekvieną kartą prieš naudojimą rimtai apsvarstyti jų reikalingumą.
O kritiškai svarbius antibiotikus reiktų naudoti tik išskirtiniu atveju. Jau net nekalbu apie masinį antibiotikų naudojimą gyvuliams“, - antibiotikų gyvulininkystėje temai skirtoje konferencijoje sakė dr. Elizabeth Okholm Nielsen iš Danijos Veterinarijos ir maisto administracijos Gyvūnų gerovės ir veterinarijos medicinos skyriaus.
Danijoje taikomos griežtos sankcijos ūkininkams, kurie nesilaiko Danijos veterinarijos ir maisto administracijos rekomendacijų dėl antibiotikų naudojimo. Tai papildomi mokesčiai antibiotikams, pardavimo kontrolė (kiekvienam antimikrobiniam preparatui yra priskiriamas receptas), duomenų bazėje fiksuojamas kiekvienas nupirktas antimikrobinis vaistas.
Taip pat Danijoje įvesta geltonosios kortelės prieš antibiotikus taisyklė – ūkininkams, kurie viršija šalyje leidžiamą antimikrobinių vaistų suvartojimo ribą, gresia baudos.
„Tokiu atveju į ūkininką kreipiasi valdžios instancijos, atliekamas patikrinimas ūkyje, duodami įspėjimai arba nuobaudos. Ūkininkas turi suprasti, kad būtent jis yra atsakingas už savo ūkyje augančių gyvulių sveikatą”, - teigė dr. E. Okholm Nielsen.
Tuo tarpu Olandijoje atidžiai stebima, kokie kiekiai antimikrobinių vaistų sunaudojami, taip pat griežtai peržiūrimi tie ūkiai, kurie nuperka daugiausiai preparatų.
Pasak dr. Christianne Bruschke iš Olandijos ekonomikos reikalų ministerijos Žemės ūkio departamento, svarbiausią pokytį Olandijos antimikrobinėje politikoje nulėmė būtent žinojimas: „Norėdami sužinoti ūkiuose sunaudojamų preparatų kiekius ir dozes, ėmėme registruoti ūkius ir veterinarus, pradėjome vis daugiau kalbėti apie šią problemą – taip sulaukėme didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, jog privaloma mažinti antibiotikų naudojimą ūkiuose.
Įdomu tai, kad ūkininkai, gavę išsamią informaciją ir skaičius, negalėjo patikėti, kad tai jų ūkio duomenys – pasikeitė suvokimas, ūkininkai suprato problemos mastą ir patys sąmoningai ėmėsi priemonių keisti šią situaciją“, - pasakojo C. Bruschke.
Profilaktinės priemonės ir auginimo sąlygos ūkiuose
Didžiausia problema išlieka ta, kad daugelyje Europos ūkių vis dar nėra sukuriamos idealios sąlygos paukščių ar gyvulių auginimui. Anot daktarės E. Okholm svarbu suprasti, jog kuo geresnėmis sąlygomis augs paukščiai ar gyvuliai, tuo mažiau vaistinių preparatų jiems reikės. Ji patarė sutelkti visą dėmesį į auginimo sąlygas, profilaktinę gyvulių priežiūrą, tinkamą higieną ir kokybišką pašarą:
„Visos minėtos priemonės lemia gyvulių sveikatos būklę. Pirmiausia, svarbu kruopščiai prižiūrėti savo ūkį, įdėti daug darbo, rūpintis gyvulių sveikata ir gerove, taip pat sureguliuoti mitybą. Tuomet neliks reikalo imtis pigiausio ir lengviausio būdo – gydyti gyvulius antibiotikais“, - patikino ji.
Berlyno Fai laisvojo universiteto Veterinarinės medicinos katedros gyvūnų mitybos instituto direktorius ir profesorius Jurgen Zentek bei daktaras Karl Schedle iš Austrijos Gamtos išteklių ir taikomosios gyvybės mokslų universiteto taip pat pabrėžė pašarų kokybės ir optimalios mitybos svarbą gyvulio augimo raidai.
Tam, jog pašarai ir auginimo sąlygos yra labai svarbios paukščių ir gyvulių sveikatai, pritarė ir paukščių auginimo ekspertas bei PF „Putnu fabrika Kekava” valdybos narys Saulius Petkevičius: „Kai paukščiai gyvena aukščiausius standartus atitinkančioje aplinkoje, yra maitinami itin aukštos kokybės, natūraliais žoliniais priedais praturtintu lesalu, yra nuolat prižiūrimi kvalifikuotų darbuotojų, jos auga sveikos, neserga ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, - teigė jis.
Situacija Lietuvoje
Pagal naujausius duomenis, Lietuva yra penktoje vietoje pagal mažiausiai antibiotikų suvartojančių šalių sąrašą Europoje, tačiau antibiotikų naudojimas ūkiuose ir Lietuvoje viršija normas ir ekspertų rekomendacijas.
Visgi į Lietuvą jau ateina pirmieji gamintojai, kurie parduoda mėsą, augintą be antibiotikų, pavyzdžiui, „Kekava“, kurie pirmieji Lietuvoje pradėjo prekiauti vištiena be antibiotikų.
„Norėdami to pasiekti, trejus metus intensyviai dirbome, kad sukurtume itin geras sąlygas – vištidėse įgyvendinome aukščiausios biosaugos standartus, investavome 3 mln. Eur. pagerindami auginimo sąlygas, taip pat per metus skiriame papildomus 0,5 mln. Eur. natūraliam bei subalansuotam paukščių lesalui. Visos šios priemonės leido mums atisakyti antibiotikų auginant vištas”, – pasakojo PF „Putnu fabrika Kekava” valdybos narys Saulius Petkevičius.
Pasak S. Petkevičiaus, sprendimą auginti vištas be antibiotikų lėmė supratimas, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra globali pasaulinė grėsmė: „Kekava“, priklausanti vienam didžiausių Lietuvos agroholdingų „Linas Agro”, jaučia atsakomybę prisidėti prie šios problemos sprendimo”, – sakė S. Petkevičius.
Gyvulininkystės ūkiai, negydantys savo paukščių ar gyvulių antibiotikais, tampa pavyzdžiu kitiems. Pasak dr. C. Bruschke iš Olandijos, tuos ūkius, kurie nevartoja antibiotikų, derėtų skatinti ir kalbėti apie juos tam, kad jie paragintų ir kitus ūkius mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą ir labiau rūpintis savo gyvulių sveikata bei mėsos kokybe.
