Užkirsti kelią galimai grėsmei būtina ruoštis iš anksto

2017 m. spalio 25 d. 08:00
Lrytas.lt
Dažnam mūsų į atmintį turbūt įstrigo įvykis, kai neaiškios kilmės milteliai laiškuose, pažymėtuose 2001 metų rugsėjo 11-osios data, buvo išsiuntinėti Jungtinių Amerikos Valstijų paštu ir 22 asmenys užsikrėtė juodlige – ypač greitai plintančia ir gyvybei pavojinga infekcine liga. Spėjama, kad tuomet apie 32 tūkstančius žmonių turėjo sąlytį su ligos sukėlėju. Tai – vienas plačiausiai nuskambėjusių bioterorizmo pavyzdžių, paskleidęs net tik ligos sukėlėjų, bet ir sunkiai suvaldomą paniką visuomenėje.
Daugiau nuotraukų (1)
Įsimintinas ir didelį atgarsį pasaulyje bei itin skaudžių padarinių sukėlęs cheminės taršos atvejis 2006 metais, kai Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Abidžano mieste, įmonei „Trafigura“ priklausantis krovininis laivas daugiau nei 10 skirtingų miesto vietų išpylė toksines atliekas.
Tuomet mirė 8 žmonės ir apie 85 tūkstančius Abidžano gyventojų kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos. Šios toksinės atliekos galėjo būti saugiai neutralizuotos Olandijoje, tačiau teršėjams atliekų neutralizavimo paslaugų įkainiai pasirodė per dideli.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pažymėjo, kad prieš skiepus nukreiptas judėjimas, antimikrobinis atsparumas, naujų užkrečiamųjų ligų potipių atsiradimas bei didelė žmonių migracija sudaro palankias sąlygas infekcinėms ligoms plisti.
Be to, nuolat didėjantys visuomenės poreikiai skatina pramonės ir žemdirbystės augimą.
Šie žmonijos veiksmai reikalauja apdoroti žaliavas, šioje srityje dažnai neišsiverčiama be nuodingųjų medžiagų, o netinkamai naudojamos jos gali padaryti žalos ne tik gamtai, bet ir žmonėms.
Sudėtinga nuspėti, kokie tyčiniai ar netyčiniai žmonių veiksmai, atsitiktiniai įvykiai ar stichinės nelaimės gali užklupti Lietuvą.
Pasak R.Lingienės, siekiant, kad būtų operatyviai sureaguota, įvertinta ir suvaldyta kiekviena sveikatai pavojinga situacija, PSO Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse (2005) ir Europos Komisijos rekomendacijose šalims narėms rekomenduojama sukurti sveikatos apsauga besirūpinančių institucijų reagavimo į potencialias grėsmes sistemas.
Svarbiausia palaikyti aukščiausią pasirengimo grėsmėms lygį.
„NVSC tikslas yra užtikrinti, kad mūsų institucija įsitrauktų į grėsmių valdymą kiek galima anksčiau ir nuolat palaikytų aukščiausią pasirengimo lygį, taip pat atnaujintų žinias apie galimas grėsmes“, – teigė R.Lingienė.
NVSC yra ta institucija Lietuvoje, kuriai pavesta rūpintis visuomenės sveikatos užtikrinimu ir išsaugojimu, todėl nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos NVSC darbuotojai pradėjo budėti ne tik darbo, bet ir poilsio metu.
Sukurtas Kompetencijų centras, užtikrinantis savalaikės ir tikslios informacijos apie galbūt nukentėjusius asmenis, ligas ar chemines medžiagas, kurios pasklido ar buvo paskleistos ir kurios gali sukelti protrūkius, epidemijas, didelio masto apsinuodijimus, surinkimą.
Iš kompetentingų institucijų gautus pranešimus apie radinius, cheminės ir biologinės taršos įvykius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje Kompetencijų centras analizuos, vertins ir dalysis sukaupta informacija su kitomis bendradarbiaujančiomis institucijomis.
„Pasirengimas grėsmėms yra nuolatinis procesas. Tikimės, kad turima patirtis valdant mažesnio masto situacijas, kitų institucijų mums suteiktos žinios, tarptautinės rekomendacijos leis sukurti ir ištobulinti visapusišką reagavimo sistemą ir numatyti tinkamas priemones grėsmes keliančioms situacijoms valdyti“, – tvirtino R.Lingienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.