Nepraėjus nė metams nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo parlamentarė teikia jo pataisas. Vienas siūlymų – dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora.
Embrionai pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią jų lėšomis būtų saugomi nurodytą terminą, bet ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų. Taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
V.Čmilytė-Nielsen teigia, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.
„Įstatymais užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, kas mėnesį tai kainuoja daugiau kaip 30 eurų. Tai visiškai neskatina porų spręsti savo nevaisingumo problemų, nes valstybė, užuot aktyviai sprendusi šeimų problemas, jas tiesiog pagilina ir nesuteikia jokios realios apsaugos ir paramos, o tik sukuria prievoles“, – pataisas aiškina liberalė.
Anot jos, dabartinis įstatymas nesprendžia situacijos, kas atsitiks, kai sutuoktiniai, kurie apmoka embrionų saugojimo išlaidas, mirs, kas bus daroma su sukauptais embrionais, kas turės investuoti ir plėsti lytinių ląstelių bankų saugyklas ir t.t.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.
Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.
Seme pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.
Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.
