Profilaktinis jūroje dirbančių žmonių sveikatos patikrinimas atliekamas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kur nuo 2001-ųjų veikia Jūros medicinos poskyris. Čia dirbanti medicinos komisija yra vienintelė, kuriai suteikta teisė išduoti jūrininkams sveikatos pažymėjimus.
Pagal 2014 metų kovo 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą jūrininkų iki 45 metų sveikata tikrinama kas dvejus metus, o nuo šios amžiaus ribos – kas metus.
Bet sergantieji lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijų ar diagnozavus širdies ritmo sutrikimą, tikrinami dažniau.
„Tokie žmonės dispanserizuojami. Jų nėra daug, bet dažniausiai jūrininkai dispanserizuojami dėl kardiovaskulinės sistemos ligų“, – pasakojo Jūros medicinos poskyrio medicinos komisijos pirmininkas gydytojas Valdas Kuolas.
Kodėl reikia dėmesingesnio žvilgsnio į jūrininkų sveikatą?
Jūrininkai – išskirtinė žmonių kategorija. Didesnė jų gyvenimo dalis prabėga nejaučiant po kojomis žemės. Dirbdami jūroje mėnesių mėnesiais jie pajunta ilgalaikę izoliaciją nuo šeimos ir visuomenės.
Ilgas darbo laikas toli nuo namų, suvaržytas laisvalaikis ir nuolatinė emocinė įtampa – jūrininko kasdienybė. Kasdienėje veikloje juos veikia aplinkos rizikos veiksniai.
Absoliuti dauguma jūrininkų dirba kenksmingomis sveikatai sąlygomis: juos veikia vibracija, triukšmas, elektromagnetinis laukas, ilgalaikis stresas, laiko ir klimato juostų kaita, nereguliarus lytinis gyvenimas ir kiti veiksniai.
Tai turi daug įtakos jūrininkų sveikatai ir jų gyvenimui“, – aiškino Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga, šią temą nagrinėjęs savo moksliniame darbe ir ne viename straipsnyje.
Pasak jo, jūroje žmogaus organizmą veikia daugiau nei dvi dešimtys veiksnių, turinčių neigiamos įtakos sveikatai, o dažnos ar ilgai trunkančios stresinės situacijos prisideda prie to, kad yra išnaudojami visi organizmo ištekliai.
Dėl to jūrininkai dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių, nervų ir jungiamojo audinio, kvėpavimo organų, virškinamojo trakto ir urologinėmis ligomis.
V.Kuolas pastebėjo, kad daugėja jūrininkų, sergančių endokrinologinėmis ligomis, – antrojo tipo cukriniu diabetu. Taip pat daugėja prostatos ligų.
„PSA testas padeda labai anksti nustatyti prostatos vėžį. Kadangi vyresni nei 45 metų jūrininkai tikrinasi kasmet, nebeturime užleistų atvejų. Išgydyti vyrai gali toliau dirbti jūroje, ir tokių jau yra ne vienas“, – tyrimų nauda pasidžiaugė poskyrio vadovas.
Per privalomus medicininius patikrinimus anksti, dar neįsisenėjusi, aptinkama ir hepatito C infekcija.
Ne vienas jūrininkas jau pasveiko ar gydosi ir dirba toliau.
Kasmet nustatomi ir vienas du ŽIV atvejai. Per 16 metų ŽIV infekcija buvo nustatyta 22 jūrininkams. Šia infekcija jie dažniausiai užsikrečia užsienio uostuose ir nebūtinai lytiniu būdu – štai vienas žmogus ŽIV buvo užkrėstas per švirkštus, kai gydėsi Afrikos ligoninėje.
Bet kokiu atveju dabar ši diagnozė nebėra kliūtis dirbti laive.
Vis dėlto V.Kuolas apgailestauja, kad retas jūrininkas suinteresuotas tikrintis sveikatą: daugelio tikslas – kuo greičiau gauti sveikatos pažymėjimą ir dirbti toliau. Kai kada būna ir nepatenkintų, kai kilus įtarimų dėl ligos skiriami išsamesni tyrimai.
O iš tiesų jau ne vienas atvejis parodė, kaip svarbu sveikatą tikrintis nuolat. Neseniai į medicinos komisiją atėjusio jauno vyro kraujyje buvo rasta pakitimų. Tiriant paaiškėjo, kad jis serga onkologine kraujo liga. Šiuo metu jis gydomas. Jeigu jam nebūtų privaloma medicinos patikra, dar nežinia, kada liga būtų buvusi nustatyta ir pradėta gydyti.
Daug metų Jūros medicinos poskyriui vadovaujantis V.Kuolas pastebėjo vieną skirtumą tarp jūrininkų ir kitų ligoninės pacientų.
„Pastarieji stengiasi kuo daugiau papasakoti apie savo sveikatą, atskleisti negalavimus, o jūrininkai – atvirkščiai. Registruodamiesi į medicinos komisiją jie pildo deklaraciją: kokiomis ligomis serga, ar turi neįgalumą, ar gydėsi stacionare ir panašiai. Pastebėjome, kad jūrininkai kartais neatskleidžia tiesos.
Yra buvę atvejų, kai žmogus bandė nuslėpti, kad serga cukriniu diabetu ir gydosi insulinu. Prieš patikrą susileisdavo insulino, todėl gliukozės rodiklis būdavo normalus. Tačiau šis gudravimas išaiškėjo žmogui patekus į ligoninę. Tenka pripažinti, kad jūrininkai rizikuoja savo sveikata“, – pasakojo V.Kuolas.
Gydytojas pastebėjo, kad medicinos komisija dažnam jūrininkui atstoja vizitą pas šeimos gydytoją.
„Jūros medicinos poskyris nėra pirminės sveikatos priežiūros centras. Jūrininkai privalo turėti savo šeimos gydytoją, bet tokių yra vos pusė“, – teigė V.Kuolas.
Pasitaiko atvejų, kai jūrininkai dirba užsienio kompanijų laivuose ir Lietuvoje nemoka sveikatos draudimo mokesčio. Tokiems jūrininkams kyla problemų patekus į ligoninę, nes už medicinos pagalbą tenka susimokėti patiems.
Arba PSA tyrimas. Pirminės sveikatos priežiūros centre jis atliekamas nemokamai. Bet jeigu jūrininkas nėra įsiregistravęs šeimos klinikoje ar poliklinikoje, tyrimas atliekamas ligoninėje, o tuomet už jį tenka susimokėti. Ir tokių atvejų labai daug.
Jūros medicinos poskyrio registre – daugiau nei 17 tūkstančių jūroje dirbančių žmonių medicininių kortelių.
Tai visi, kurie bent kartą lankėsi čia nuo pat poskyrio atidarymo. Tarp jų – ir užsieniečiai: rusai, ukrainiečiai, latviai, nemažai filipiniečių.
Sveikatos patikrinimas Klaipėdoje neatima daug laiko. Sveiki jūrininkai sveikatos pažymėjimą gauna patikros dieną.
Medicinos komisiją sudaro specialistų komanda: vidaus ligų gydytojas, chirurgas, oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas, odontologas, radiologas, moteris tikrina ir akušeris-ginekologas.
Kaip informavo Jūros medicinos poskyrio vyriausioji bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Bachtina, per praėjusius metus buvo patikrinta daugiau nei 4700 jūrininkų sveikata.
Visi tyrimai – per kelias valandas
Jūrininkams medicininės komisijos metu atliekami tyrimai:
- kraujo,
- šlapimo,
- gliukozės kiekio,
- kardiograma,
- tyrimai dėl ŽIV,
- lytiškai plintančių ligų,
- krūtinės ląstos rentgenograma,
- akispūdis (nuo 40 metų kas trejus metus),regėjimo aštrumas, spalvinė rega,
- audiometrija (dirbantiems mašinų skyriuje),
- moterims nuo 35 metų – citologinis PAP tyrimas.
- rekomenduojamas PSA tyrimas vyrams, sulauku- siems 50 metų. Tyrimas neatliekamas, jei yra šeimos gydytojo išrašas apie atliktą tyrimą.
