Kol valstybės institucijos rengia programas kovai su tuberkulioze, tėvai patys veda vaikus atlikti tyrimų. Taip tik dėl tėvų reiklumo jau diagnozuotas užsikrėtimo tuberkulioze atvejis Šiauliuose.
„Mes esame antroje vietoje po Rumunijos pagal susirgimo tuberkulioze mastą. Lietuvoje ypač daug vaistams itin atsparios tuberkuliozės atvejų. Šnekėkime atvirai – 65 procentai visų ligos atvejų Europos Sąjungoje tenka 2 šalims – Lietuvai ir Rumunijai“, – pabrėžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
Mūsų vaikai – vieni turinčių didžiausią riziką susirgti šia klastinga ir sunkiai gydoma liga. Lietuvoje naujagimiai skiepijami BCG vakcina nuo tuberkuliozės, tačiau po šio skiepo nesusidaro ilgalaikis imunitetas, skiepas negarantuoja, kad vėliau vaikas neužsikrės tuberkulioze.
Dauguma užsikrėtusiųjų visame pasaulyje serga latentine tuberkulioze – nejaučia jokių simptomų, tačiau yra šios ligos bakterijų nešiotojai.
Nusilpus imunitetui apie 10 procentų tokių atvejų išsivysto į aktyvią ligos formą. Aktyvi tuberkuliozė – vaikams labai pavojinga liga, jos gydymas ilgas ir sudėtingas. Vaikas ilgam atskiriamas nuo namų, gauna stiprius, keliamu šalutiniu poveikiu specialistų chemoterapijai prilyginamus vaistus.
Nustačius, kad žmogus užsikrėtęs mikobakterijomis ir serga latentine tuberkuliozės forma, jį išgydyti daug lengviau nei sergantįjį aktyvia tuberkulioze.
Gydymas gerokai sumažina aktyvios tuberkuliozės išsivystymo riziką.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius sakė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti latentinės tuberkuliozės formai nustatyti.
„Atradus latentinę formą žmogų būtų galima atidžiau stebėti, dažniau peršviesti rentgenu, atlikti skreplių tyrimą. Užsikrėtęs suaugusysis ar užkrėsto vaiko tėvai būtų įpareigoti atsakingai sekti savo būklę, pastebėję simptomus kreiptis į gydytoją“, – sakė skyriaus vedėjas.
Latentinei formai nustatyti Lietuvoje atliekamas tuberkulino mėginys, daugumai geriau žinomas Mantu pavadinimu. NVSPL specialistas A.Griškevičius Mantu tyrimą kritikuoja dėl jo netikslumo.
„Įodinis tuberkulino testas gali duoti klaidingą tiek teigiamą, tiek neigiamą atsakymą, jei yra susilpnėjusi imuninė sistema arba jei vaikas anksčiau buvo skiepytas BCG vakcina, jei vaikas alergiškas ir vartoja imunosupresantus.
Vaikams gama interferono testas, atliekamas profilaktikos sumetimais, būtų tikslesnis, nes dalis jų alergiški, dalies imunitetas nesusiformavęs, vyresniuosius prieš egzaminus užklumpa peršalimas, karščiavimas, kosulys ir panašūs įtarimą keliantys simptomai. Tikslesnis tyrimas nuramintų tėvus, jiems nereikėtų keliskart atsiprašinėti iš darbo“, – aiškino A.Griškevičius.
„Išaiškinus ligą kuo anksčiau, dar jos latentinėje stadijoje, ne tik palengvintume gydymą, bet ir sumažintume atvira tuberkulioze sergančiųjų ir itin pavojingas bakterijas aplinkoje skleidžiančių asmenų skaičių. Taip pat galėtume įvertinti, kiek realiai šalyje sumažėjo sergamumas tuberkulioze, o ne vien tai, kaip kinta sergančiųjų aktyvia jos forma skaičius“, – įsitikinęs specialistas.
Anot laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovo Svajūno Barakausko, latentinės tuberkuliozės diagnostikai „Medicina practica“ laboratorijose atliekamas tikslesnis gama interferono, arba „Quantiferon TB Gold Plus“, tyrimas. Vien per pirmąjį akcijos mėnesį šiuo tyrimu jau nustatyti 6 tuberkulioze užsikrėtę vaikai.
„Nuo rugsėjo visoje Lietuvoje suteikiame galimybę tėvams patikrinti vaikus gama interferono tyrimu „Quantiferon TB Gold Plus“ mažesne kaina. Jau turime 6 tuberkuliozės atvejus. Vienas pirmųjų buvo Šiauliuose gyvenančio vaikučio teigiamas tyrimo atsakymas.
Daug kalbėjomės su mama apie galimus užsikrėtimo būdus, vaiko kontaktus, bet nepavyko rasti židinio. Tikėtina, kad tai atsitiktinis užsikrėtimas nuo žmogaus, sergančio atvira forma. Manau, jog nesuvaldžius tuberkuliozės įkalinimo įstaigose, kai kaliniai dėl šios diagnozės gauna teisę pirma laiko išeiti į laisvę, niekada nebūsime ramūs dėl savo vaikų“, – sakė S.Barakauskas.
Skaičiai ir faktai
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis:
- didesnė dauguma (apie 70 proc.) žmonių neatlieka kasmetinio profilaktinio pasitikrinimo dėl tuberkuliozės;
- beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių tėvų įsitikinę, kad vaikai iš viso neserga tuberkulioze;
- tėvai (16,6 proc.) nežino, kaip vaikai užsikrečia šia liga; trečdalis tėvų mano, kad vaikai užsikrečia mokykloje, 44 proc. dėl to kaltintų viešąjį transportą;
- net 81 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų nežino, ar jų vaikai tikrinami dėl tuberkuliozės;
- net 88 proc. tėvų nežino, kokius tyrimus reikėtų atlikti, norint sužinoti, ar vaikas nėra užsikrėtęs tuberkulioze.
PSO Nulinės TB iniciatyva
Efektyvus ir masiškas sergančiųjų latentine tuberkuliozės forma diagnozavimas – tai esminė kovos su tuberkulioze ir jos sustabdymo priemonė, numatyta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tuberkuliozės pabaigos strategijoje ir Nulinės TB iniciatyvoje. Šia iniciatyva siekiama iki 2020 metų iki 0 sumažinti sergamumą tuberkulioze.
Lietuva, būdama PSO narė, yra pakviesta vykdyti Nulinės TB iniciatyvos gaires. Renkantis šalyje atliekamus diagnostinius tyrimus rekomenduojama atsižvelgti į tokius veiksnius kaip sveikatos sistemos struktūra, infrastruktūros reikalavimai ir BCG vakcinacija.
PSO atkreipia dėmesį, jog tokiose šalyse kaip Lietuva, kur vaikai nuo pat gimimo yra skiepijami tuberkuliozės skiepu, pirmo pasirinkimo metodu turėtų būti gama interferono tyrimas.
