Emocinio vaikų ugdymo prevencinės programos vykdomos, bet situacija šalyje negerėja
Prieš dvidešimt metų Lietuvoje ėmėsi steigtis įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurios pirmosios atkreipė dėmesį į vaikų socialinių emocinių įgūdžių ugdymo svarbą Lietuvoje.
Ėmė veikti programos, skirtos padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos darželiuose bei mokyklose. Atsirado tarptautinių programų, kurios socialinius emocinius vaikų įgūdžius įvardijo kaip emocinį intelektą ir teigė, kad jis lemia žmogaus sėkmę ir net gerus akademinius pasiekimus.
Prieš beveik dešimtmetį Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę smurto prieš vaikus programą ir Socialinį emocinį vaikų ugdymą išskyrė, kaip vieną veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių.
Tačiau tik prieš keletą metų Unicef atliktas tyrimas 29-iose Europos Sąjungos šalyse dūrė mums tiesiai pirštu į akį – mūsų vaikai jaučiasi nelaimingiausi, daugiausiai išgeria alkoholio (penkiolikmečiai!), daugiausia vaikų savižudybių ir kas antras vaikas patiria psichologinį ar fizinį smurtą.
„Tai mūsų visų atspindys, kiekvienas esame atsakingas už šiuos skaičius. Tai, kad kas antras vaikas išgyvena patyčias, o kas trečias mokytojas pats tyčiojasi iš vaikų ir kolegų – rodo itin žemą emocinį išprusimą mokyklose. Juk į mokyklą vaikai ateina iš namų, kur net trečdalis jų vis dar patiria psichologinį ar fizinį smurtą ir savo elgesiu tiesiog rėkte prašosi mūsų, suaugusiųjų, pagalbos.
Reikia pripažinti, kad šiandien mokytojams ir tėvams Lietuvoje labai trūksta gebėjimų kaip atpažinti savo ir kitų emocijas, kaip į jas reaguoti, kaip susitelkti ir efektyviai spręsti iškilusius sunkumus“, – pasakoja tarptautinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė.
Lietuvoje emocinio intelekto programas būtina vykdyti nuosekliai ir visose mokyklose
Sveikintinos nuo šių metų rugsėjo pirmosios įsigaliojusios Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias kiekviena bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga turės vykdyti bent vieną nuoseklią, ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą.
Šiuo metu per 56 proc. mokyklų vykdo per 30 įvairaus pobūdžio prevencinių programų. Duomenys rodo, kad mokyklose, kuriose ilgą laiką vykdomos prevencinės programos, smurto ir patyčių nuosekliai mažėja. Tačiau reikia pabrėžti, kad tik nuolat vykdoma prevencija yra veiksminga.
Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prevencinė programa Lietuvoje yra vienintelė programa orientuota ne tik į mokinį, bet, visų pirma, į mokytoją, į jo kompetencijų ugdymą, psichologinės sveikatos gerinimą, pažeistos pedagogo savivertės ir savigarbos atstatymą.
Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija jau dvejus metus rengdama socialinio emocinio intelekto ugdymo mokymus šalies mokyklų vadovams, pedagogams, socialiniams darbuotojams susiduria su didžiausiu šių dienų iššūkiu – tokios programos mokyklose vis dar diegiamos nenuosekliai, t. y. tik kai kuriose klasėse, jas pasirenka tik dalis šalies mokyklų, o dauguma pedagogų prioritetu laiko akademinius rezultatus ir emocinio intelekto lavinimo nepripažįsta, kaip lygiaverčio visuminio asmenybės ugdymo būtinumo.
Žemas emocinis intelektas = patyčios, emocinis smurtas, „mobingas“
Pasak Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentės ir Pozityvaus ugdymo instituto socialinės iniciatyvos „Dramblys.lt“ vadovės Irmos Liubertienės, penkios kartos turi "išaugti" nepriklausomoje Lietuvoje, kad mes pasiektumėm tarkim Danijos, Suomijos ar Šveicarijos emocinio intelekto lygį.
Dažnai dėl šios priežasties yra sunku adaptuoti tam tikras programas švietime, kurios pas mus tiesiog dar kol kas neveikia dėl natūraliai nulemto žemo pedagoginės bendruomenės emocinio išprusimo.
„Patyčios vis dar yra didelė problema ne tik mokyklose. Daugumoje Lietuvos įmonių, netgi didžiųjų, veikia vadinamasis „mobingas“, kai tyčiojamasi ne žodžiu, o žeminančiu elgesiu, įstatymu nesilaikymu, mokant atlyginimus į vokelius, neteisėtai atleidžiant žmones ir t. t. Visa tai yra žemo emocinio intelekto išraiškos.
Tačiau vien pinigais šio skaudulio neišspręsi – emocinio intelekto ugdymuisi reikia asmeninių pastangų, vidinės motyvacijos ir laiko.
Gal todėl šalyje jau penkiolika metų veikiančios prevencinės programos, nukreiptos į vaikus, vis dar nepasiekia savo tikslų – tiesą sakant, stebima blogėjimo tendencija, vis didesnė atskirtis tarp mokytojų, tėvų, moksleivių. Mokytojai jaučiasi užspęsti į kampą – kiek jiems atsakomybės užkraunama,“ – teigia I. Liubertienė.
Prieš trejus metus Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad pedagogai pasižymi žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, netinkamu balanso išlaikymu gyvenime, prastais bendradarbiavimo įgūdžiais.
Patys stokodami emocinio raštingumo, pedagogai yra visiškai nepajėgūs šio raštingumo išmokyti mokinių.
Nepasitikėjimas ir baimė yra vyraujantys jausmai šių dienų pedagoginėje bendruomenėje. Dažnas mokytojas Lietuvoje vis dar yra įsitikinęs, kad jausmus rodyti ir apie juos kalbėti darbe yra neprofesionalumo ženklas, laiko švaistymas.
O juk tam, kad būtum jautrus ir atpažintum bei reaguotum į kitų kolegų, vaikų jausmus, emocines būsenas, pirmiausia turi būti jautrus sau.
Svarbu pabrėžti, kad emocinį raštingumą niekada nevėlu pradėti lavinti. Kuo vėliau, tuo sunkiau, kadangi susiformuoja įpročiai, įsitikinimai, o juos keisti yra sunkiausia. Tačiau įmanoma.
Ugdykime socialinius emocinius gebėjimus ir dalinkimės gerąja praktika
Per trejus metus Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos įgyvendinamą emocinio intelekto ugdymo programą išklausė virš 3000 šalies pedagogų ir beveik 1000 tėvų. Jau galima pasidžiaugti mokyklų, kurios nuosekliai įtraukia visus bendruomenės narius, rezultatais.
Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė įsitikinusi, kad tik bendradarbiaujant mokytojams ir tėvams galima užtikrinti kokybišką ir saugią aplinką visapusiškam asmenybės ugdymui. Šioje mokykloje emocinio intelekto programos įgyvendinamos visiems gimnazijos mokytojams, tėvams ir mokiniams.
„Galime suteikti pačias naujausias žinias, taikyti moderniausius ugdymo metodus, tačiau jei mokytojai ir tėvai neturės elementarių bendravimo įgūdžių, stokos pagarbos vieni kitiems, nebus empatiški ir jautrūs vaikams – auginsime galbūt ir labai protingus, tačiau nelaimingus piliečius.
Emocinis saugumas itin svarbus ugdant kūrybišką, laisvą ir socialiai atsakingą asmenybę, gebančią įsiklausyti į save ir kitus, konstruktyviai spręsti sunkumus, atspariai reaguoti stresinėse situacijose. Būtent šių gebėjimų labiausiai reikės ateities kartoms“, – teigia T. Liubertienė.
Emocinio intelekto ugdymo programa vienerius metus buvo taikyta ir Raseinių Šaltinio progimnazijoje. „Po metų atliktas tyrimas parodė, kad per praėjusius metus nuosekliai įgyvendinant programą visiems progimnazijos pedagogams net 20 % išaugo mokytojų pozityvumas, 15 % – empatija ir pasitikėjimas vieni kitais, 10 % padidėjo mokytojų savivertė,“ – džiaugiasi progimnazijos direktorė Vaiva Zubrickienė.
Pasak direktorės, mokytojai ėmė patys ieškoti efektyvių būdų, kaip ugdyti vaikų socialinius emocinius gebėjimus, šiltas ir bendradarbiaujantis mokyklos klimatas tapo pačia geriausia prevencija, o mokykloje atsirado atsipalaidavimo ir kūrybos erdvės vaikams ir mokytojams.
Šių metų balandžio mėnesį „Pozityvaus ugdymo institutas“ ėmėsi įgyvendinti ilgalaikę emocinio intelekto lavinimo programą socialinių darbuotojų socialinėms ir emocinėms kompetencijoms ugdyti, kurią palaiko ir inicijuoja prezidentės remiama kampanija „Už saugią Lietuvą“.
Emocinio intelekto lavinimo programą per 2017-2019 metus planuojama įgyvendinti Lietuvos savivaldybėse, kuriose socialinės problemos ypač opios – Kėdainiuose, Šakiuose, Jurbarke, Pasvalyje ir Radviliškyje.
Pirmieji mokymai įvyko Kėdainių savivaldybėje dirbantiems socialiniams darbuotojams. Iki 2020 metų planuojama įgyvendinti programą trečdalyje Lietuvos mokyklų ir socialinių centrų.
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis teikia vilčių
Siekdama nuolatinės Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija ir Tarptautinė emocinio intelekto asociacija (ISEI) spalio 18 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė nuolat bendradarbiauti, keistis moksline informacija ir žiniomis emocinio intelekto srityje ir remti kiekvienos organizacijos pastangas siekiant bendro tikslo – emocinio intelekto mokymo ir programų diegimu savivaldose, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
„Kiekvienas žmogus turi galimybę lavinti savo socialinius emocinius įgūdžius ir ugdyti emocinį intelektą. Augant emociniam visuomenės intelektui šalyse nyksta smurtas, patyčios, mažėja kvaišalų vartojimas, savižudybių skaičius, ypač tarp vaikų ir paauglių, stiprėja žmonių savivertė, empatija, pagarbos vienas kitam jausmas, auga pilietiškumas, vertybėmis pagrįstas bendravimas ir laimingų žmonių skaisčius.
Mes visi turime to siekti asmeniniu, moksliniu ir valstybiniu lygiu,“ – teigia Tarptautinės emocinio intelekto asociacijos prezidentas, New York City universiteto profesorius John Pellitteri.
Bendradarbiaujant su Tarptautinės emocinio intelekto asociacijos mokslininkais, psichologais, emocinio intelekto tyrinėtojais bus vykdomi tyrimai, teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos bendrai Lietuvos socialinio emocinio ugdymo strategijai, jos plėtojimui ir įgyvendinimui Lietuvos švietimo sistemoje, palaikoma sukurta bendradarbiavimo platforma ugdymo įstaigų vadovams, pedagogams ir asmenims, atsakingiems už socialinį emocinį ugdymą organizacijoje, siekiant dalintis gerąja praktika, semtis žinių ir įkvėpimo vieni iš kitų.
Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos misija – skleisti socialinio emocinio ugdymo gerąją patirtį Lietuvoje, diegti programas ir įrankius švietimui, rengti tyrimus, rekomendacijas ir pasiūlymus bei organizuoti visu suinteresuotu šalių bendradarbiavimą.
