Skaičiuojama, jog šia leukemijos forma serga apie 1,2 – 1,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje yra apie 300 pacientų, sergančių lėtine mieloleukemija, o per metus ši liga diagnozuojama 30 – 40 pacientų. Lėtinė mieloleukemija dažniau serga vyrai ir ji laikoma suaugusiųjų liga, nors pasitaiko ir išimčių, kai ji nustatoma vėlyvos paauglystės metu. Per metus šalyje diagnozuojamas maždaug 1 toks atvejis.
Minint Pasaulinę lėtinės mieloleukemijos dieną, kraujo vėžiu sergančius pacientus vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė džiaugėsi, jog ligos gydymas sparčiai žengia į priekį ir pateikia optimistinių ateities perspektyvų.
„Galime pasidžiaugti, jog Lietuvos pacientų gydymo galimybės niekuo nesiskiria nuo bendrų pasaulinių standartų ir Vakarų Europoje ar JAV pacientams skiriamo gydymo. Dabar kalbame ne tik apie efektyvų gydymą, leidžiantį pasiekti gerą molekulinį atsaką, bet ir apie galimybę ateityje visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Vis tik, lėtine mieloleukemija sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems svarbu priminti, jog tiek vartojant vaistą, tiek pasiekus remisiją, vienintelis būdas stebėti ligos eigą – reguliariai atliekami molekuliniai tyrimai, todėl pacientų kontrolė ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją išlieka itin reikšmingi“, – sakė I. Drėgvienė.
Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje stebimas sergančiųjų lėtine mieloleukemija žmonių skaičiaus didėjimas yra siejama su veiksmingesniu ligos gydymu ir dėl šios priežasties ilgėjančia pacientų gyvenimo trukme. Šiuolaikinė medicinos ir technologijų pažanga iš esmės pakeitė lėtinės mieloleukemijos pacientų situaciją – atsiradus efektyvesniam gydymui, ne tik didėja išgyvenamumo rodikliai, bet ir išlaikomas lėtine mieloleukemija sergančiųjų darbingumas bei užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė.
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė ypatingai yra siejama su gydymu moderniais vaistais – tirozinkinazės inhibitoriais (TKI). Tirozinkinazės inhibitoriai tiesiogiai veikia ligos atsiradimo priežastį, mažina mutaciją sukėlusio geno (bcr-abl) kiekį, tokiu būdu pasiekiant normalius kraujo rodiklius bei molekulinius žymenis, o tuo pačiu ir ligos remisiją.
Lietuvos pacientai moderniais vaistais buvo pradėti gydyti 2011 m. rudenį. Visose išsivysčiusiose šalyse taikomas gydymas šiais medikamentais yra neabejotinai efektyviausias, kadangi pacientai išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos, įvairių infekcijų, dar svarbiau tai, jog liga tampa įveikiama ir kontroliuojama, o pacientui užtenka kasdien išgerti vaistų ir atvykti kontroliniams tyrimams“, – teigė VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Dienos stacionaro vedėja, gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.
Vis tik, reikšmingesnė naujiena, susijusi su lėtinės mieloleukemijos gydymu, yra galimybė dar efektyviau gydyti šią kraujo vėžio formą, pasiekiant visą paciento gyvenimą trunkančią remisiją. Teoriškai, lėtine mieloleukemija sergantiesiems inovatyvūs vaistai yra skiriami visam gyvenimui. Remiantis naujausiais klinikiniais tyrimais, vartojant antros kartos tirozinkinazės inhibitorius, yra tikimybė pasiekus gilią molekulinę remisiją nutraukti gydymą ir išlaikyti gilų molekulinį atsaką nevartojant vaistų, ilgą, galimai neribotą laiką.
„Paprasčiau kalbant, neribotai ilga molekulinė lėtinės mieloleukemijos remisija reikštų, kad dalis ja sergančių žmonių galėtų nebevartoti vaistų. Saugiai nutraukus gydymą medikamentais, pacientai būtų apsaugoti nuo ilgalaikio gydymo sukeltų nepageidaujamų poveikių, taip pat, būtų sumažinami lėtinės mieloleukemijos kontrolės kaštai“, – kalbėjo I. Tavorienė.
Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos dienos data – rugsėjo 22-oji – pasirinkta kaip simboliškai atitinkanti genetinį 9 ir 22 chromosomų pakitimą, lemiantį šios ligos atsiradimą. Šią dieną visame pasaulyje sergantiesiems viena rečiausių kraujo vėžio formų ir jų artimiesiems organizuojami susitikimai su gydytojais hematologais, spaudos konferencijos, visuomenei pristatomi žinias apie ligą gilinantys vaizdo filmai ir straipsniai, vyksta labdaros renginiai.
