Šiandien Vilniuje nepriklausomi ekspertai, gydytojai, pacientų atstovai pateikė savo vertinimus LR Sveikatos apsaugos ministerijos veiklai per pastaruosius metus. Nors, jų teigimu, diskusijų praėjusiais metais buvo daug, nuveikta – taip pat nemažai, tačiau išlieka aktualios sveikatos apsaugos sistemos opos, kurioms sprendimų kol kas nematyti.
Įvertinimas vaistų kompensavimo sistemai: yra pliusų, bet trūksta protingo lėšų planavimo
„Pliusus ministerijai reikėtų rašyti už norą mažinti pacientų priemokas vaistams, už neseniai priimtas vaistų politikos gaires. Taip pat – už siekį įvesti lengvatinį PVM tarifą nekompensuojamiems vaistams.
Tikėkimės, ministerija nepabūgs ir įgyvendins šiuos siekius, ko nesiryžo padaryti nė viena ankstesnė ministerijos valdžia”, – vylėsi konferencijos organizatorių “Local American Working Group” vadovė advokatė Rūta Pumputienė.
„Visgi, akis bado akivaizdūs veiklos minusai: nors Lietuva jau daug metų yra tarp valstybių, kuriose inovatyvaus gydymo prieinamumas pacientams yra vienas blogiausių Europoje, iki šiol nėra jokių konkrečių planų ir priemonių, kokiais būdais bus didinamas tokio gydymo prieinamumas pacientams. Vis dar neturime ir efektyvaus biudžeto planavimo, atsižvelgiančio tiek į pacientų poreikius, tiek į situaciją rinkoje – vietoj to ir toliau planuojama gydyti pacientus taip, kaip ir pernai, tai yra, neturint aiškesnio vaizdo, nei kaip bus paskirstomi sutaupyti pinigai, nei ar apskritai jų reikia ir kodėl“,– vardino advokatė Rūta Pumputienė.
Einama tinkama linkme, bet trūksta konkretumo
Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės “EY” gyvybės mokslų ekspertas teigė, kad profesionalus strateginis planavimas sveikatos apsaugos sistemoje, lygiai taip, kaip ir kitose – garantas, užtikrinantis efektyvų išteklių valdymą ir, apskritai, sėkmingą sistemą.
„Geras strateginis planavimas užtikrina daug: efektyvų išteklių valdymą, įgalina ir skatina privatų sektorių, didina konkurencinį pranašumą, pritraukia ir išsaugoja talentus sveikatos sistemoje ir, svarbiausia, didina piliečių ir verslo pasitikėjimą sistema, ko šiandien labai trūksta”, – pabrėžė Liudas Jurkonis.
„Dabar Lietuvoje apskritai turime daugiau nei 200 įvairaus plauko strategijų, bet realaus įgyvendinimo dažnai pasigendame. Analizuojant Sveikatos apsaugos ministerijos planus reikėtų pradėti nuo pagiriamųjų žodžių, nes yra nurodyti rodikliai, kurie leidžia vėliau iš politikų reikalauti atskaitomybės. Ar matom sąsajas tarp rodiklių? Kai kurie vienas kitam prieštarauja, pavyzdžiui, siekis ir mažinti išlaidas, ir tuo pačiu jas didinti”, – sakė Liudas Jurkonis.
Įvertinimas iš pacientų perspektyvos: Lietuvoje ir arklys laikomas karve
Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, vertindamas ministerijos darbą iš pacientų perspektyvos, sakė, kad 2017 m. ženkliai pagerėjo komunikacija ir dialogas su pacientų organizacijomis prieš priimant svarbius sprendimus.
„Teigiamai vertiname ministro komandos siekį mažinti vaistų kainas, prikelti e. sveikatą naujam gyvenimui, pažaboti neefektyviai veikiančių gydymo įstaigų vadovų savivalę. Visgi, ne visų pokyčių naudą galime pajusti šiais metais. Rezultatų, kuriuos teigiamai vertintų gyventojai, dar teks palaukti.
Malonu, kad pacientų organizacijos pagaliau įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Tai pirmoji vyriausybė, su kuria iš tikrųjų jaučiamas bendradarbiavimas. Taip pat gerai, kad siekiama sutvarkyti e. sveikatos sistemą. Žinoma, apie ją daugiau kalbama neigiamai, nei teigiamai, tačiau tai irgi yra klaidinga.
Visose Vakarų Europos valstybėse yra pasikliaujama panašiomis elektroninėmis sistemomis, kurių dėka nelieka neaiškumų, o pacientas, nuvykęs į kitą gydymo įstaigą neturi atlikti begalės pakartotinių tyrimų, mat jų rezultatai yra matomi paprasčiausiai suvedus atitinkamus duomenis į sistemą.
Be abejo, skųstis yra dėl ko – Lietuvoje pakankamai nemažai gydymo įstaigų atsisako naudotis e. sveikatos sistema. Kodėl? Na, čia belieka spekuliuoti. Vienas iš variantų yra toks, kad pradėjus naudoti elektroninę sistemą reikės viską atlikti skaidriai ir daugelio dalykų nebebus galima nuslėpti. Todėl, kol visos įstaigos nepradės šios sistemos naudoti vienodai, yra neįmanoma pasakyti, kad ji neveikia”, – pastebėjo Š. Narbutas.
Visgi, jis nepagailėjo ir kritikos. Pasak Š.Narbuto, tiek, kiek yra pliusų, tiek galima rasti ir minusų.
„Paimkime ES lėšų pavyzdį. Turime skirtus kelis šimtus milijonų eurų, kurių nemokame pasiimti – tam, kad galėtume pradėti juos naudoti, reikia pateikti nuoseklų investicinį planą, kuris įrodyti, jog ES yra verta investuoti į Lietuvą, tačiau jau ketvirti metai to nesugebame padaryti.
Kitas klausimas, Valstybinių ligonių kasų nustatyti įkainiai, kurie buvo patvirtinti dar tada, kai turėjome litą. Juk kainos keičiasi, o paslaugų įkainiai seni ir neatitinkantys realybės.
Taip pat ir verdančios diskusijos apie naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną. Tam, kad pamatytume, jis veikia, ar ne, reikia dar palaukti. Juk jis įsigaliojo vos prieš du mėnesius (š. m. liepos 1 d.), o daugybė anksčiau išrašytų receptų dar nebaigė galioti. Senu receptu perkant medikamentus ir kaina bus sena, todėl tam, kad pamatytume, ar iš tiesų kaina sumažėjo, ar ne, reikia luktelėti.
Visgi, kol laukiame, matyti ir visiškas pačių medikų nesupratimas, apie ką kalbama – yra nesutariama ar generinis, kompensuojamasis vaistas toks pats geras, kaip ir kitas, turintis tokią pačią veikliąją medžiagą. Tokia diskusija iš šono žvelgiant atrodo juokinga, o europinio lygio konferencijoje paklausus ar generinis vaistais gydo taip pat gerai, kaip ir kitas, liktum nesuprastas.
Visi politikai, gydytojai sutinka, kad tai toks pats geras medikamentas, jis yra patvirtintas kaip saugus vartoti, tai kodėl Lietuvoje yra bandoma sakyti, kad arklys yra karvė ir yra netinkamas jodinėti?“, – retoriškai klausė Š.Narbutas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: gerai, kad priimtas, bet ar jis – geras?
Gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė džiaugėsi, kad pagaliau buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, už ką tikrai galima pasveikinti naująją valdžią, bet pabrėžė didžiulius įstatymo trūkumus.
„Sesėms, dvynukėms, gimusioms po pirmo pagalbinio apvaisinimo gydymo taikymo Lietuvoje, šiandien jau yra 23 metai. Lygiai tiek užtrukome, kol priėmėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pats faktas, kad įstatymas priimtas, yra pagirtinas, bet ar įstatymas geras – tai jau kitas klausimas“, – abejojo gyd. Gražina Bogdanskienė.
„Pirma akivaizdi problema – prieinamumas. Šiandien toks gydymas kompensuojamas tik susituokusiems arba gyvenantiems partnerystėje. Paradoksas – iki šiol neturime Partnerystės įstatymo, tad nesusituokusios poros gauti šio gydymo negali. Antra problema ir netgi, sakyčiau, visiška nesąmonė, – prievartinis embrionų saugojimas amžinai.
Embrionai nekokybiški tampa jau po 10 metų, kodėl žmonės turėtų saugoti juos amžinai? Be to, ką reiškia „amžinai“? Ar juos testamentu kaip palikimą poros turės palikti savo vaikams?
Trečia problema – spermos ir kiaušialąsčių donorystė. Privačioms gydymo įstaigoms neleidžiama įsivežti į Lietuvą spermos iš europinių spermos bankų, nors Lietuvoje tokių bankų nėra, be to buvo pareikalauta įsteigti ląstelių bankai, kurie stovi tušti, mat tikimasi, kad atsiras altruistiškų, neatlygintinai savo lytines ląsteles dovanojančių žmonių.
Viena yra vyriškų lytinių ląstelių donorystė, tačiau moterims yra atliekama invazinė ir gana sudėtinga procedūra. Galiu pasakyti, kad per 24 savo darbo metus nė karto nesutikau moters, kuri sutiktų neatlygintinai sukelti savo organizmui tokį stresą. Na, bet gal mes dar tiek, kaip tauta, nesubrendome...” – piktinosi “Vaisingumo centro” direktorė.
Reumatologijos srityje lieka daug nežinomybės
Prof. Irena Butrimienė, Vilniaus Universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos Reumatologijos centro vadovė sakė, kad pacientus neramina klausimai, ar nebus priemokų biologiniams vaistams – medikamentams, padariusiems revoliucinį perversmą autoimuninių artritų gydyme, taip pat – ar bus užtikrinta galimybė gydytis pačiais tinkamiausiais pacientui vaistais.
„Specialistai, įdėję daug jėgų ruošiant detalius konkrečių ligų gydymo aprašus, numatančius konkrečios ligos konkretų gydymą esant tam tikrai klinikinei situacijai, nerimauja dėl to, kaip bus pasiruošta, kad gydymo procesas vyktų sklandžiai: kad gydymo įstaigose laiku būtų įkurti reumatologijos dienos stacionarai, kad dėl susidarančių eilių ligoniams būtų nepertraukiamai išrašomi biologinės terapijos vaistai” – sakė prof. Irena Butrimienė.
„Šių aprašų numatomas įsigaliojimo terminas (jei Ministras pasirašys įsakymus) yra kitų metų sausio 1d. Iki šiol vyksta dokumentų svarstymai, būsimos tvarkos įtakos PSDF biudžetui analizės. Nesant patvirtintų dokumentų, gydymo įstaigos negali pradėti ruoštis struktūrinėms pertvarkoms bei struktūrizuoti pacientų srautų pasikeitus vaistų kompensavimo tvarkai” – pabrėžė VUL Santaros klinikos Reumatologijos centro vadovė.
Būtina viso onkologinių ligų gydymo vaistais revoliucija
Dr. Birutė Brasiūnienė, gyd. onkologė chemoterapeutė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja teigė, kad Lietuvoje reikalinga visa apimanti chemoterapijos modernizacija.
„Reikalingas globalesnis požiūris į onkologinio gydymo vaistais efektyvinimą, reikia modernizuoti visą chemoterapiją – pradedant centralizuotomis vaistų skiedimo sistemomis, baigiant naujausių inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimu. Sveikatos sistema turi prisitaikyti prie šių dienų onkologinio ligonio poreikių, o sveikatos politika turi būti formuojama atsižvelgiant į visų Lietuvos onkologijos įstaigų atstovų nuomonę ir patirtį.”
Tarp kitų problemų gydytoja minėjo sumažėjusį klinikinių tyrimų prieinamumą, kai kurių vaistų programų prieinamumą, taip pat ydinga ir vaistų tvirtinimo sistema.
“Šiandien „popierizmo“ yra labai daug, gydytojas vietoj to, kad rūpintųsi ligonio būkle, daug laiko praleidžia prie dokumentų siuntinėjimo, kuomet Vakarų Europos valstybėse brangus laikas yra skiriamas bendravimui su ligoniu ir jo gydymui”, – sakė gydytoja.
Jaunųjų gydytojų įvertinimas: gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovas Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška: trumpos internatūros studijos, netvirtas rezidentų socialinis statusas, neaiškus ir ne visada adekvatus kompetencijų įgavimas, pakopinės atsakomybės už savo veiksmus trūkumas – svarbiausios jų.
„Aukštos kokybės sveikatos sistemoje dirbančių specialistų rengimas yra raktas, galintis priartinti taip reikalingus teigiamus pokyčius. Kasmet vientisąsias medicinos studijas baigia daugiau nei 500 absolventų, taigi, šis skaičius mus veda į 2500 gydytojų rezidentų. Siekiant tobulinti jų rengimo sistemą, reikalingas multidisciplininis požiūris bei pokyčiai visose rengimo sistemos grandyse”, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas.
