Neįsivaizduoja, kaip išgyventi
Prieš 16 metų į Daniją gyventi išvažiavęs chirurgas–urologas Rimas Bliucukis, 46 m., teigia, kad vis dar prisimena Lietuvą ir kartu su žmona ir vaikais pasvajoja į ją sugrįžti. Deja, mediko šeima realių galimybių įsikurti tėvynėje nemato. „Beveik visi, kurie išvažiavo, nori sugrįžti, tačiau reikia ne kalbėti, o imtis veiksmų, kad tai taptų įmanoma. Niekada emigruoti susiruošę žmonės nesakė, kad nenori Lietuvos, kad yra ne lietuviai.
Juk mūsų ir užsienyje gimę vaikai kalba lietuviškai, o visa mano šeima norėtų sugrįžti. Tačiau, kur? Ką grįžus daryti? Iš ko gyventi? Įsitvirtinti nėra galimybių“, – aiškino jis. Lietuvoje nėra galimybės tobulėti Rimą nuo grįžimo į Lietuvą atstumia ir tai, kad jis nemato galimybių tobulėti medicinos srityje.
„Kai kurie lietuviai galvoja, kad jie eina į priekį, tobulėja, bet aš tai sunkiai matau. Pavyzdžiui, medicinos srityje aš nematau jokio augimo – kapstomasi tame pačiame tarybiniame lygyje. Danija plotu mažesnė, bet robotinė chirurgija labiau pažengusi. Čia tų robotų apie 30, o Lietuvoje, tokių, kad būtų galima daryti geras, kokybiškas operacijas, yra nulis“, – aiškino Danijos lietuvis.
Ilgisi Lietuvos Odensėje gyvenanti
31 metų Brigita Bložė dirba mokytoja ir vaikus moko lietuvių kalbos. „Turintiems vaikų Danijoje gyventi gera: nemokamas mokslas, nemokamas gydymas, didžiulis socialinis saugumas. Visa to Lietuvoje trūksta“, – svarstė moteris. Pati Brigita ilgisi Lietuvos ir mielai sugrįžtų į tėvynę. Tačiau kol kas švietimo reforma ir mokytojų atlyginimai jai kelia nuostabą.
Pavyzdžiui, Danijoje pradedantis mokytojas be priedų per mėnesį uždirba apie 2 500 eurų. „Kalbos ir lieka kalbomis. Man labai gaila, neseniai domėjausi švietimu Lietuvoje: mokytojų algos liks tokios pačios, visiškai nesiorentuojama į tą švietimo kultūrą, o pagrindiniai principai [valdininkams] visiškai nesvarbūs. Tikrai labai gaila, nes švietimas – Lietuvos ateitis. Kai jie tai supras ir kai viskas bus daroma dėl jaunimo ir vaikų, tada gal kažkas ir keisis“, – svarstė mokytoja. Danijoje kalbinti lietuviai teigė kol kas jokių realių valdžios veiksmų nematantys.
„Tai yra siaubinga. Jeigu manęs paklaustų, aš pasiūlyčiau visus tuos metus buvusius valdžioje uždaryti į kalėjimą, kadangi jie neatliko savo pareigos, savo darbo. Juk jie turėjo dirbti Lietuvai, turėjo priimti jai naudingus įstatymus, padaryti taip, kad žmonės norėtų likti, kad jiems būtų gerai būti lietuviais. Na, o dabar visi išvažiuoja. Pažiūrėkit, kiek kiekvienais metais emigruojančių“ , – ragino R.Bliucukis.
Per pusmetį – 21 tūkst. emigravusiųjų
Pernai dėl emigracijos Lietuva neteko apie 30 tūkstančių gyventojų, o per pirmus septynis šių metų mėnesius – daugiau nei 21 tūkstantį.
Emigrantai teigia, kad į tėvynę grįš tada, kai atlyginimai ir kainos pasieks Vakarų Europos lygį. „Lietuvos kainos kai kur net didesnės. Mes anksčiau visada apsipirkdavome Lietuvoje, o dabar to nebedarom, nes kokybė prasta, kainos didelės. Ir taip jau kelis metus. Tris savaites buvome Floridoje, tai ir ten daug pigiau nei tėvynėje“, – prisiminė vyras. Jam pritarė ir mokytoja Birutė. „Aišku ekonominiai dalykai svarbūs. Juk negyventume vienas į kitą žiūrėdami ir akytėmis mirksėdami: ir vaikai auga, ir duonos reikia ant stalo, ir sviesto, galų gale“, – aiškino ji.
Atvykusių – vos 6 tūkst.
Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko beveik 6 tūkst, imigrantų. Daugiausia tai buvo grįžtantys lietuviai. Tačiau daugėja ir užsieniečių. Šiandien daugiau kaip pusė Lietuvoje dirbančių užsieniečių yra iš Ukrainos.
