Praėjusį mėnesį dvynių susilaukė aktorius George’as Clooney (56 m.) su žmona teisininke Amal Clooney (39 m.) ir reperis Jay Z (47 m.) su dainininke Beyonce (35 m.).
Pakaitinė motina dvynius pagimdė vienam garsiausių pasaulio futbolininkų Cristiano Ronaldo (32 m.). Kalbama, kad realybės šou žvaigždė Kim Kardashian (36 m.) su vyru muzikos prodiuseriu Kanye Westu (40 m.) irgi turės dvynukus, kuriuos jiems išnešios pakaitinė motina.
Prieš kelerius metus dvynukų skaičius JAV pasiekė rekordą – beveik 34 moterys iš 1 tūkstančio susilaukia dvynių. Jau nekalbant apie tai, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių gimstančių dvynių JAV skaičius padidėjo daugiau nei 75 procentais.
Jau tapo normalu moterims gimdyti ne anksčiau kaip 30–35 metų, dažnai ir dar vėliau. Medikai svarsto, kad būtent tai iš dalies lemia gimstančių dvynių gausėjimą.
Mat kuo vyresnė moteris ryžtasi susilaukti vaikų, tuo mažesnė tikimybė jai pastoti, tad jai reikia nevaisingumo specialistų pagalbos.
Moterims skiriami hormoniniai preparatai turi įtakos tam, kad didėja tikimybė natūraliai užsimegzti daugiau nei vienam vaisiui.
Be to, jei nepavyksta pastoti natūraliai, gelbėja pagalbinio apvaisinimo procedūra – po jos tikimybė susilaukti dvynių išauga dar labiau.
Kadangi moters organizmui daugiavaisis nėštumas yra iššūkis ir kelia papildomų grėsmių, kai kurios Europos šalys ėmė riboti pagalbinio apvaisinimo metu į moters gimdą įsodinamų embrionų skaičių.
Apie tai, kas turi įtakos dvynukų gimimui, ir apie kylančias grėsmes nėštumo metu kalbėjomės su pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje pradininke ir Vaisingumo centro vadove gydytoja Gražina Bogdanskiene.
– Kokia tikimybė moteriai susilaukti dvynių natūraliai?
– Tikimybė moteriai natūraliai susilaukti dvynių – apie 3 procentus. Vadinasi, iš šimto porų 3 susilaukia dvynukų.
Dvyniai gali būti monozigotiniai ir dizigotiniai. Būna, kad iš vieno kiaušinėlio susiformuoja viena ląstelė. Tada ta ląstelė skyla į dvi dalis ir iš jų vystosi embrionai.
Tačiau jie abu turi visiškai vienodą genetinę informaciją. Jie vadinami monozigotiniais ir būna labai panašūs, kartais net identiški ne tik savo išore, veido bruožais, bet ir charakteriu, elgesiu.
Dizigotiniai išsivysto iš dviejų skirtingų ląstelių. Jie gali būti visiškai skirtingi, vienas į kitą beveik niekuo nepanašūs, net skirtingos lyties.
Dizigotiniai dvyniai gimsta, kai moteriai ovuliacijos metu subręsta du kiaušinėliai.
Paprastai menstruacijų ciklo pradžioje pradeda augti viena kiaušialąstė, kuri vėliau ovuliuoja ir apvaisinimo metu jai susijungus su spermatozoidu vystosi vienavaisis nėštumas.
O jeigu auga dvi kiaušialąstės ir abi ovuliuoja, tuomet moteris ima lauktis dvynių.
– Kas lemia, kad moteris natūraliai susilaukia dvynių?
– Dažniausiai moteris susilaukia dvynių po tam tikro nevaisingumo gydymo. Tokioms moterims, kurioms yra sutrikusi ovuliacija, ji dažnai yra skatinama vaistais. Ir po tokio gydymo daliai pacienčių ima augti du folikulai.
Mat šioje situacijoje skiriami vaistai skatina folikulų augimą. Ir nebūtinai vieno. Taigi į tuos 3 procentus patenka moterys, susilaukusios dvynių atsitiktinai, be jokių medikamentų, ir pacientės po gydymo.
– O kai giminėje būna dvynukų, ar tai turi įtakos? Ar genetiškai tai perduodama?
– Mokslo nėra įrodyta, kad dvynių gimimas yra tiesiogiai susijęs su paveldimumu. Esą jei močiutė susilaukė dvynių, tai ir mama jų susilauks, vėliau ir anūkė.
Vis dėlto polinkis augti daugiau kiaušialąsčių gali būti. Pavyzdžiui, jei moters hormonų pusiausvyra yra sutrikusi ir ji serga – turi policistinių kiaušidžių sindromą.
Jei mes jį gydome, dažniausiai išsivysto daugiau nei vienas folikulas ir gimsta dvyniai. Tai reiškia, kad jei močiutė sirgo šia liga, turbūt sirgs ir mama, ir anūkė.
Jei mano pacientės skundžiasi šiuo sutrikimu, dažniausiai giminėje yra ir daugiau sergančių moterų.
Taigi dvynių gimimas keliose kartose gali būti susijęs su liga. Bet kad sveika moteris pagimdytų dvynius, o vėliau jos dukros vėl turėtų daugiavaisį nėštumą, mokslinės sąsajos nėra įrodyta.
– Kokia tikimybė, kad dvyniai gims po pagalbinio apvaisinimo?
– Po pagalbinio apvaisinimo susilaukti dvynių tikimybė gerokai didesnė. Per procedūrą į gimdą įsodiname du arba tris embrionus.
Tikimybė, kad iš jų du įsitvirtins, 25 procentai.
Maždaug viena iš keturių moterų, pastojusių tokiu būdu, gimdo dvynukus.
Ir tai dažniausiai būna dizigotiniai dvyniai. Monozigotinių dvynių pasitaiko itin retai – per mano daugiau nei 20 metų praktiką buvo vos kelios pacientės. O trynukų po pagalbinio apvaisinimo pasitaiko apie 1–2 procentus.
Tačiau vaikai, gimę natūraliai ir po pagalbinio apvaisinimo, yra visiškai vienodi. Nes tai, kokie jie bus, priklauso tik nuo genetinės medžiagos, į kurią atlikdami pagalbinį apvaisinimą mes, medikai, nesikišame.
Pavyzdžiui, moterims, kurioms 40–45 metai, pastoti natūraliai tikimybė yra mažesnė nei 15 procentų. Kad joms pasitaikytų dvyniai – itin reti atvejai.
Tad jei tokio amžiaus moteris gimdo dvynukus, galima daryti prielaidą, kad jai buvo taikytas pagalbinis apvaisinimas. Ko gero, iš trijų įsodintų embrionų du įsitvirtino.
– Turbūt dvynių skaičiaus didėjimą iš dalies būtų galima sieti su tuo, kad moterys gimdo vis vyresnės?
– Mes padedame įvairaus amžiaus moterims. Vyriausia mano pacientė gimdė 51 metų, o jauniausia – 22 metų.
Bet tikrai pasaulyje yra tokia tendencija, kad gimdo vis vyresnės moterys.
Joms pastoti tikimybė mažėja ir dažniau tenka taikyti nevaisingumo gydymą bei pagalbinio apvaisinimo procedūrą nei jaunesnėms.
Visuomet skatinu moteris: jei įmanoma, nereikia laukti. Nes turime tokių pacienčių, kurios kreipiasi sulaukusios daugiau nei 45 metų, o pastoti negalėjo jau beveik dešimtmetį.
Jei moteris iki 36 metų bando, bet nepastojo per metus, jau turėtų kreiptis į vaisingumo specialistus. O jei moteriai 36 metai ar daugiau ir jai nepavyksta pastoti pusę metų, ji turėtų ne eiti, o bėgti pas medikus.
Tai daryti reikia todėl, kad kiekvieną mėnesį tikimybė pastoti vis mažėja, nes mažėja kiaušidžių rezervas, ypač kiaušialąsčių atsargos.
– Ar Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūra tampa vis populiaresnė?
– Pirmoms po pagalbinio apvaisinimo gimusioms dvynukėms – jau 23 metai. Per tą laiką visuomenė su medikų pagalba daug sužinojo apie pagalbinį apvaisinimą, buvo atlikta tūkstančiai procedūrų.
Prieš du dešimtmečius apie nevaisingumo problemas žmonės kalbėjo nedrąsiai. Tada prisikviesti vyrą į konsultaciją būdavo iššūkis.
Per tiek metų pagalbinio apvaisinimo procedūra tapo labiau prieinama, o nuo šių metų ji ir iš dalies kompensuojama. Pavyzdžiui, valstybė kompensuoja dalį moters ovuliaciją stimuliuojančių vaistų, tačiau visai nekompensuoja tų, kurie apsaugo, kad ovuliacija neįvyktų pirma laiko, iki procedūros.
Tad valstybė kompensuoja apie du trečdalius pagalbinio apvaisinimo procedūrai pasiruošti būtinų vaistų.
Kas susiję jau su pačia procedūra, valstybė kompensuoja 491 eurą, bet tai nėra procedūros kaina. Ar pacientai kreipiasi į valstybinę įstaigą, ar į privačią – visur yra tas pat.
– Esu girdėjusi moteris sakant: geriau iškart dvynius pagimdyti ir atvargti vienu kartu, nei daryti pertrauką tarp vaikų. Ar kreipiasi į jus sveikos moterys, norėdamos pagalbinio apvaisinimo vien dėl to, kad susilauktų dvynių?
– Yra buvę tokių atvejų, bet mes paprastai stengiamės jas atkalbėti ir raginame bandyti pastoti natūraliai. Man per du dešimtmečius nė karto nėra tekę daryti pagalbinio apvaisinimo procedūros vien dėl tokios moters užgaidos.
– Dvynukus moterys dažniausiai pačios pagimdo ar prireikia cezario pjūvio?
– Dažniausiai pagimdo pačios. Iki 37 savaitės gimdoje užaugęs kūdikis jau yra išnešiotas. Jei iki tol moteris išnešioja, cezario pjūvis dažniausiai nėra būtinas.
Tačiau pasitaiko, kad jei vaisių padėtis skirtinga, vieną moteris pagimdo pati, o kitam vidury gimdymo skubiai taikome cezario pjūvį.
Beje, cezario pjūvį kartais moterys renkasi savo noru. Užuot gimdžiusios pačios, jos nori susiplanuoti, atvažiuoti ir išsioperuoti.
Kurį laiką visame pasaulyje daugėjo tokių moterų, tačiau pastaruoju metu tendencija ėmė keistis – moterys ėmė trokšti natūralumo.
Tuo labiau kad cezario pjūvį gali lydėti komplikacijos.
Po cezario pjūvio iškyla rizika, kad kito nėštumo metu placenta gali prisitvirtinti rando vietoje.
Dėl tokių ir panašių situacijų neagituoju ir neskatinu moterų gimdyti atliekant cezario pjūvį.
Komplikacijų pasitaiko retai, bet jos labai grėsmingos.
